KYNFERŠISLEG ĮREITNI.

Hvaš felst ķ žeim oršum (fyrirsögninni)?

Undirritašur hefur spurst fyrir į mörgum stöšum hvaš felst ķ oršunum „KYNFERŠISLEG ĮREITNI“. Allir žeir sem spuršir hafa veriš hafa ekki treyst sér til aš skżra žaš hvaš felist ķ oršunum.

Žar af leišandi er hér meš skoraš į žį sem telja sig geta gefiš tęmandi skżringu į žvķ hvaš felist ķ žessum oršum. Óskaš er eftir aš allt sé tķundaš sem fellur undir kynferšislega įreitni (allar gjöršir) svo aš hęgt sé aš varast žęr gildrur sem kvennmenn leggja fyrir karla.

Er sérstaklega fariš fram į aš žęr konur sem haršast ganga fram ķ įsökunum um kynferšislega įreitni svari žvķ sem hér er spurt um. Hvaš er kynferšisleg įreitni?

Žess er einnig óskaš aš eftirfarandi spurningum verši svaraš!

1. Er žaš kynferšisleg įreitni aš umgangast fagurt fljóš įn žess aš sżna nokkurn įhuga į fljóšinu?

2. Er žaš kynferšisleg įreitni žegar kona, sem ekki hefur fengiš athygli karlsins, eins og hśn telur sig eiga, aš hśn aš fyrra bragši kyssi karlinn rennblautum kossi įn žess aš kossi sé svaraš af karlinum?

3. Er žaš kynferšisleg įreitni af hįlfu karls žegar kona fer ķtrekaš (marg oft ķ heilt įr) upp ķ bifreiš hjį honum žrįtt fyrir aš mašurinn (aš sögn konunnar) hafi įreitt hana kynferšislega ķ hver einasta skipti sem hśn fór ķ bķlinn til karlsins, stķgi svo fram mörgum įrum seinna og įsaki hann um fyrirkynferšislega įreitni?

4. Er žaš kynferšisleg įreitni, af hįlfu konu, žegar kona situr į móti fólki klędd kjól eša pilsi og fyrir višstöddum blasi dżršin upp ķ klof konunnar?

5. Er žaš kynferšisleg įreitni žegar kona flaggar „litla Miklagljśfri“ (brjóstagljśfrinu)?

Žar sem ekki finnst ķ lögum skżring į žvķ hvaš sé kynferšisleg įreitni er žess krafist aš sišferšispostular kvenna gefi tęmandi skżringar į žvķ hvaša merkingu umrętt oršasamband innifelur (kynferšisleg įreitni).

Reykjavķk 17. nóvember 2017

Kristjįn S. Gušmundsson

fv. skipstjóri


DÓMSMORŠ!

Oršiš -DÓMSMORŠ- hefur žį merkingu ķ ķslensku mįli aš viš uppkvašningu dóms ķ réttarsal fari dómari – dómarar ekki aš gildandi lögum ķ landinu. Dómsnišurstaša er ekki samkvęmt įkvęšum laga.

Dómsmorš ķ ķslensku réttarfari eru miklu fleiri en landsmenn gera sér grein fyrir.

Allar įkęrur į hendur dómurum um DÓMSMORŠ eru žaggašar nišur af framkvęmdavaldinu (lögregluyfirvöldum og Rķkissaksóknara) og ašstoš lögmanna viš mįlarekstur gegn dómurum er ófįanleg vegna ótta lögmanna viš hefndarašgeršir af hįlfu dómara ķ garš allra lögmanna sem gerast svo djarfir aš veita slķka ašstoš. Žetta gerist žrįtt fyrir augljós Dómsmorš (réttarfarsnaušgun) af hįlfu dómara viš uppkvašningu dóma.

Fyrirhugašur mįlarekstur Hęstaréttardómara (B.B.) vegna žess sem fram kemur ķ bók fyrrverandi Hęstaréttardómara (J.S.G.) veršur athyglisveršur ķ ljósi žess sem į undan er gengiš varšandi įkęrur undirritašs į hendur dómara bęši viš Hęstarétt og ķ Hérašsdómi. Įkęrur sem Rķkissaksóknari hefur žaggaš nišur meš sišlausu ašgeršarleysi sķnu og valdnķšslu.

Žrįtt fyrir skrif undirritašs um dómsmorš nafngreindra dómara ( 7 talsins) į undanförnum įrum hefur enginn žeirra įkęršu žoraš aš stefna undirritušum fyrir meišyrši vegna žess ótta aš verša stašnir aš verki viš dómsmorš. Hinir įkęršu hafi vališ aš žegja og sitja undir įkęrum um dómsmorš heldur en aš taka žį įhęttu aš verša fundnir sekir um réttarfarsnaušganir og eiga žar meš į hęttu aš vera sviptir embętti.

Įkęrur į hendur žeim sem nafngreindir eru hafa veriš lagšar fram hjį lögreglunni į höfušborgarsvęšinu og Rķkislögreglustjóra en žessir ašilar hafa kosiš aš hylma yfir įkęrurnar vegna alvarleika sem fram kemur ķ kęrum. Žessir ašilar (lögreglan og Rķkissaksóknari) hafa ekki žoraš aš įkęra undirritašan fyrir rangar sakagiftir į hendur dómurum vegna žess hve sterkar sannanirnar eru sem lagšar hafa veriš fram meš įkęrunum. Žar af leišandi telja žessir ašilar betra aš žegja og bķta ķ tunguna en hefja strķš gegn undirritušum nema meš žvķ aš hindra réttvķsina og gera ekki neitt og gerast žar meš lögbrjótar viš yfirhylmingu į lögbrotum.

Nöfn hinna įkęršu eru eftirfarandi og kęruatriši:

Pétur Hafstein fv. Hęstaréttardómari mįl 15/1991 (sišblindu, mannréttindažjófnaš, réttarfarsnaušgun).

Gušrśn Erlendsdóttir fv. Hęstaréttardómari mįl 15/1991 (sišblindu, mannréttindažjófnaš, réttarfarsnaušgun).

Gušmundur Jónsson fv. Hęstaréttardómari mįl 15/1991 (sišblindu, mannréttindažjófnaš, réttarfarsnaušgun).

Gušmundur L. Jóhannesson fv. hérašsdómari mįl (sjópróf) frį 4. janśar 1993 (sišblindu, mannoršsmorš, mannréttindažjófnaš, réttarfarsnaušgun).

Eggert Óskarsson hérašsdómari mįl M-51/2001 (sišblindu, mannréttindažjófnaš, réttarfarsnaušgun).

Siguršur T. Magnśsson fv. hérašsdómari mįl E-13455/2002 sišblindu, mannréttindažjófnaš, réttarfarsnaušgun).

Įsgeir Magnśsson hérašsdómari mįl E-08318/2007 og E-08319/2007 (sišblindu, mannoršsmorš, mannréttindažjófnaš, réttarfarsnaušgun).

Ragnhildur Hjaltadóttir rįšuneytisstjóri ķ Innanrķkisrįšuneytinu var aš hylma yfir lögbrot žegar hśn neitaši aš įfrżja śrskurši Gušmundar L. Jóhannessonar 4. janśar 1993 vegna žeirrar hneisu er žaš ylli Rannsóknarnefnd sjóslysa žegar upplżst yrši um framlagningu falskra yfirlżsinga tveggja nefndarmanna.

Jón H. B. Snorrason starfsmašur lögreglunnar į Höfušborgarsvęšinu (žįverandi starfsmašur RLR) braut lög varšandi innheimtu fyrir Tollstjóraembęttiš žegar hann gaf falska įritun į skjal sem notaš var til śrskuršar į ólöglegu fjįrnįmi (fjįrkröfu įn neinnar lagastošar nema fölsun gagna).

Greinar undirritašs į BLOGGINU varšandi umrędd dómsmorš, réttarfarsnaušganir, sišblindu dómara og mannréttindažjófnaš voru sendar til allra žingmanna, dómstóla, lögreglu, fjölmišla og rįšuneyta svo aš ljóst vęri aš žetta vęri ekki feimnismįl. Allar greinarnar voru birtar undir fullu nafni og heimilisfangi svo ljóst vęri hver vęri įbyrgur fyrir ritun greinanna.

Ótti hinna įkęršu dómara viš aš reyna aša verja mannorš sitt fyrir dómstólum er vegna žess aš žeir eru sekir um DÓMSMORŠ og vita sjįlfir um sekt sķna.

Hinir 7 sišblindu DÓMSMORŠINGJAR, réttarfarsnaušgarar, mannoršsmoršingjar og mannréttindažjófar sem nafngreindir hafa veriš ķ įkęrum undirritašs eru ekki tęmandi upptalning į žeirri sišblindu er višgengst ķ ķslensku réttarfari.

Ķ greinum undirritašs į blogginu į undanförnum įrum undir heitinu

Meindżr glępaverka

er ķtarleg lżsing į sakargiftum į hendur sakborningum og eins og įšur er ritaš hefur veriš dreift til margra ašila.

Sakborningar sem komnir eru į eftirlaun hafa kosiš aš žegja og žiggja himinhį eftirlaun. Hinir sem enn eru ķ starfi žegja vegna óttans viš aš missa starfiš ef mįlin fęru fyrir dóm og sannleikurinn kęmi fram. Žar er žaš ekki sannleikurinn sem ręšur störfum dómara heldur eigin fjįrgręšgi žeirra og glępaešli.

Framferši alžingismanna aš gera ekkert ķ mįlum žrįtt fyrir upplżsingar um hiš saknęma atferli er lķtilsviršing viš kjósendur. Alžingi į aš vera eftirlitsašili um framkvęmd laga sem sett eru af Alžingi en kżs aš stinga hausnum ķ sandinn eins og sagt er aš strśturinn geri.

Žar sem framkvęmdavaldiš ķ landinu er jafn rotiš og fram kemur varšandi hin kęršu mįl er žvķ hér meš lżst yfir aš įšur en undirritašur fellur frį mun hann aflķfa eitt eša fleiri af įkęršum meindżrum til žess aš sżna alvarleika mįlsins verši ekki tekiš į kęrumįlum undirritašs.

Hvort žessi hótun veki steinrunna ašila framkvęmdavaldsins og žeir sendi svartstakkana sķna ķ heimsókn til undirritašs eins og įšur hefur veriš gert varšandi skrif undirritašs. Mannleysurnar ķ framkvęmdavaldinu vita žaš aš ef žeir įkęra undirritašan fyrir žessi ummęli eru hafin mįlaferli žar sem žeir opna fyrir öll lögbrotin sem framin hafa veriš af dóms- og framkvęmdavaldi ķ ķslensku samfélagi. Lögbrot framkvęmdavaldsins eru yfirhylmingar į kęršum mįlum į hendur dómurum og fleiri ašilum. Žessir ašilar (lögregla og Rķkissaksóknari) hafa ekki žoraš aš įkęra undirritašan fyrir fyrri hótanir sem birst hafa ķ greinum undirritašs. Žvķ er žaš spurning hvort žeir (framkvęmdavaldiš) komi til meš aš hafa hugrekki til aš įkęra undirritašan eftir aš aflķfun eins af meindżrunum hefur veriš framkvęmd eša hvort mįliš verši afgreitt žį sem óupplżst mįl vegna žess ótta sem herjar ķ herbśšum stjórnvalda aš upplżst verši um žau réttarmorš sem stjórnvöld standa aš.

Reykjavķk 13. nóvember 2017

Kristjįn S. Gušmundsson

Įrskógum 6 109 Reykjavķk

 


Er žetta Ofuržjófnašur alžingismanna?

Į sama tķma og alžingismenn svipta suma žegna landsins 27,8% eftirlauna (( 38% aš teknu tilliti til launahękkana žingmanna)) meš ólöglegri setningu laga, sem er brot į stjórnarskrį, hękka žeir eigin laun um rśm 10% umfram launahękkanir almennings į sama tķma. Fyrir alžingismenn žżšir ekkert aš vķsa sökinni yfir į žį sem skipašir hafa veriš ķ Kjararįš žvķ aš hin ólöglegu lög sem sett voru samžykktu alžingismenn og neitušu sķšan aš leišrétta vitleysuna žvķ aš žeim žótti gott aš fį launahękkanirnar.

Lög um Kjararįš nr. 47 /2006 og sķšari breytingar

Lög um starfsemi Kjararįšs. Verkefni kjararįšs er aš įkveša laun og starfskjör žjóškjörinna manna, rįšherra og dómara og annarra rķkisstarfsmanna, sem svo er hįttaš um aš žau geta ekki rįšist meš samningum į venjulegan hįtt vegna ešlis starfanna eša samningsstöšu. Ķ lögunum er ekki kvešiš nįnar į um hverjir žaš eru, heldur er rįšinu sjįlfu ętlaš aš skera śr um žaš til hverra įkvöršun žess um laun og starfskjör nįi.

„aš kjararįš skuli viš śrlausn mįla gęta innbyršis samręmis ķ starfskjörum žeim sem žaš įkvešur, og aš žau séu į hverjum tķma ķ samręmi viš laun ķ žjóšfélaginu hjį žeim sem sambęrilegir geti talist meš tilliti til starfa og įbyrgšar. Viš įkvöršun launakjara samkvęmt 4. grein laganna skuli sérstaklega gęta samręmis milli žeirra og žeirra kjara hjį rķkinu sem greidd eru į grundvelli kjarasamninga annars vegar og įkvaršana kjararįšs samkvęmt 3. grein hins vegar. Žį skuli kjararįš ętķš taka tillit til almennrar žróunar kjaramįla į vinnumarkaši.

 Viš hrun bankakerfisins samžykkti Alžingi višbót viš lög um Kjararįš. Lög nr. 148/2008.

Įkvęši žessara laga var samžykkt 20. desember 2008 og felur ķ sér slķkt bull sem hefur einkennt störf Alžingis undanfarin įr meš setningu laga sem hvorki standast almenna skynsemi né stjórnarskrį lżšveldisi“ns.

„Viš lögin bęttist nżtt įkvęši til brįšabirgša (lög nr. 148/2008, 20. desember 2008) žar sem sagši aš žrįtt fyrir įkvęši 8. og 10. gr. laga um kjararįš skyldi rįšiš fyrir įrslok 2008 kveša upp nżjan śrskurš sem fęli ķ sér 5-15% launalękkun alžingismanna og rįšherra er gildi frį 1. janśar 2009 og skyldi rįšinu óheimilt aš endurskoša žann śrskurš til hękkunar til įrsloka 2009.“ Jafnframt skyldi kjararįš endurskoša laun annarra sem undir žaš heyra til samręmis.

Žetta įkvęši um skeršingu launa tiltekins hóps landsmanna var brot į stjórnarskrį lżšveldisins Ķslands žar sem er skżrt kvešiš į um aš allir žegnar landsins skuli vera jafnir fyrir lögunum. Žaš aš svipta lķtinn hóp žegnanna rétti sķnum gagnvart įkvęši stjórnarskrįrinnar um jafnręši žegnanna gagnvart lögum er svķviršing žingmanna sem höfšu svariš eiš aš žvķ aš virša įkvęši stjórnarskrįrinnar, grundvallar lög lżšręšisins.

Sś sżndarmennska er fólst ķ umręddum lögum, um bann viš hękkun launa alžingismanna og rįšherra til įrsloka 2009 meš vķsan til laganna, er ķ anda fįvisku žingmanna į störfum alžingismanna.

Kjarrarįš lękkaši laun žingmanna um 7,5% en rįšherra um 14-15 % samkvęmt śrskurši Kjararįšs.

Afskipti Kjararįšs af launasamningum annarra en žingmanna og rįšherra, ž.e. forstöšumanna rķkisstofnana, meš vķsan til laganna er ķ anda žjófsins.

Fyrir liggja sannanir fyrir ašgeršum Kjararįšs viš launalękkanir annarra en žingmanna og rįšherra sem nema 27,8% į tķmabilinu 2007 til 1. september 2016 (( lękkunin er 38% aš teknu tilliti til launahękkana žingmanna)). Lękkun launa sumra žegna landsins um tugir prósenta var mislukkuš tilraun žingmanna til aš breiša yfir getuleysi žeirra (žingmanna) til aš setja lög sem hęgt er aš fara eftir og eru ekki brot į grundvallarlögum lżšręšisins.

Meš vķsan til žeirrar launaskeršingar sem oršiš hafa į eftirlaunum undirritašs er žvķ hér meš lżst yfir aš žeir žingmenn, er samžykkt hafa ólögleg skeršingarįkvęši, og ašilar Kjararįšs hafa stoliš 27,8% af eftirlaunum undirritašs į tķmabilinu september 2007 til september 2016 aš teknu tilliti til launahękkana rķkisstarfsmanna og višmišunarvķsitölu Hagstofunnar vegna eftirlaunagreišslna rķkisins į umręddu tķmabili.

Aš teknu tilliti til 65. greinar stjórnarskrįr lżšveldisins Ķsland, um aš allir skuli vera jafnir fyrir lögunum, er um aš ręša lögbrot af hįlfu Alžingis (brot į įkvęši stjórnarskrįr) og Kjararįšs hvaš varšar umrędda kjaraskeršingu. Į žeim tķma sem umrędd lękkun ašila į hluta eftirlauna undirritašs hefur fariš fram hefur svokallaš žingfararkaup Alžingismanna veriš hękkaš um 110,3457% (meš vķsan til samanburšar viš vķsitölu Hagstofunnar er varšar lķfeyrisskuldbindingar rķkisins) eša hękkaš um rśm 10% meira en umrędd launavķstala Hagstofunnar, į umręddu tķmabili, sem er męlikvarši į lķfeyrisskuldbindingum fyrir opinbera starfsmenn.

Višbrögš almennings viš ofurhękkunum launa alžingismanna er flestum landsmönnum ljós meš vķsan til višbragša Ķslendinga.

Afgreišsla Alžingis į višbrögšum almennings til launahękkana alžingismanna hefur oršiš sś aš leggja skal Kjararįš nišur og stofna nżtt embętti svo hęgt sé aš fela žį ósvķfni er alžingismenn hafa knśiš ķ gegn varšandi eigin launahękkanir. Feluleikur alžingismanna ķ eigin launamįlum kemur fram ķ žvķ aš vera sķfellt aš skipta um nefndir, rįš og dóm varšandi eigin launakjör. Feluleikurinn meš kjaranefnd, kjaradóm, Kjararįš og nś sķšasta fyrirbęriš er taka į viš um įramótin 2017 – 2018 er merki um óheišarleika ķ stjórnunarašgeršum Alžingismanna meš setningu laga ķ eigin hagnašarskyni.

Žessi ašgerš alžingismanna į réttindum žegnanna er ólögleg samkvęmt stjórnarskrįnni og furšuleg ķ ljósi ašgeršarleysis dómstóla aš virša stjórnarskrįna.

Žaš aš Alžingi komist upp meš žaš aš mismuna žegnum landsins meš žvķ aš stela lögbundnum rétti žegnanna meš einfaldri lagasetningu og stela af žeim eigum žeirra (žegnanna) er valdnķšsla.

Ķ įkvęšum laga um Kjararįš eru brotin įkvęši 65. gr. stjórnarskrįrinnar svo og įkvęši 72. gr. stjórnarskrįrinnar --[Eignarrétturinn er frišhelgur. Engan mį skylda til aš lįta af hendi eign sķna nema almenningsžörf krefji. Žarf til žess lagafyrirmęli og komi fullt verš fyrir.

Meš įkvęši laga um lękkun launa sumra starfsmanna rķkisins er um brot į 72. gr. grundvallarlaga rķkisins nema rķkiš greiši fullt verši fyrir žaš sem žjóšnżtt hefur veriš.

Žvķ ber rķkinu aš greiša fullt verš fyrir žaš sem ólöglega var tekiš meš setningu umręddra laga nr. 148/2008, 20. desember 2008 įsamt drįttarvöxtum fyrir tķmabiliš, ž.e. ólöglegri skeršingu į eftirlaunum undirritašs.

Framferši af hįlfu Kjararįšs viš įkvöršun um lękkun launa rķkisstarfsmanna eins og fram hefur komiš varšandi eftirlaun undirritašs er brot į įkvęši laga um störf Kjararįšs žar sem skżrt stendur aš rįšiš skuli:

Viš śrlausn mįla skal kjararįš gęta innbyršis samręmis ķ starfskjörum žeim sem žaš įkvešur og aš žau séu į hverjum tķma ķ samręmi viš laun ķ žjóšfélaginu hjį žeim sem sambęrilegir geta talist meš tilliti til starfa og įbyrgšar. Viš śrlausn mįla skal kjararįš gęta innbyršis samręmis ķ starfskjörum žeim sem žaš įkvešur og aš žau séu į hverjum tķma ķ samręmi viš laun ķ žjóšfélaginu hjį žeim sem sambęrilegir geta talist meš tilliti til starfa og įbyrgšar.

Hvergi ķ lögum um starfsemi Kjararįšs er hęgt aš finna heimild fyrir rįšiš til aš lękka laun žeirra sem undir śrskuršarvald žess falla heldur skżrt įkvęši um aš laun žeirra sem undir rįšiš falla skuli vera ķ samręmi viš laun ķ žjóšfélaginu. Engin heimild er fyrir rįšiš aš mismuna žegnunum į neinn hįtt meš žvķ aš lękka laun sumra žeirra.

Ķ ljósi žess sem hér er aš framan ritaš eru ašilar sem hér hafa veriš nefndir gefinn kostur į aš leišrétta, sem mistök viš störf, žęr launalękkanir sem framkvęmdar hafa veriš į eftirlaunum undirritašs įsamt drįttarvöxtum fyrir umrętt tķmabil. Sé ekki vilji til aš leišrétta misgjörširnar er um aš ręša svķviršilegan og skipulagšan žjófnaš af hįlfu ašila aš ręša og veršur žį kęrt til žess stjórnvalds (lögreglu og Rķkissaksóknara) sem žjófnašur ašila af įsetningi.

Verši leišrétting eftirlauna undirritašs ekki framkvęmd og undirritašur ekki įkęršur af ašilum, samkvęmt įkvęšum laga um meišyrši, af hįlfu umręddra ašila er žaš stašfesting į žvķ aš um skipulagšan žjófnaš hafi veriš aš ręša af hįlfu framkvęmdarašila (Alžingis og Kjararįšs) viš lękkun eftirlauna undirritašs.

Reykjavķk 17. október 2017

Kristjįn S. Gušmundsson

Įrskógum 6.

109 Reykjavķk


Kynlķfsžjónusta = vęndi?

Nżlega var haldinn mikil rįšstefna žar sem fjallaš var um žaš sem kallaš er vęndi.

Engin fullkomin skżring hefur veriš gerš į žvķ hvaš įtt sé viš meš oršinu vęndi.

Er žaš vęndi aš fagurt fljóš um tvķtugt giftist mjög rķkum (billjónera) manni sem er 50-60 įrum eldri en hśn?

Frammįkonur į kvennforréttinda barįttunni segja žaš vęndi aš karlmenn séu reišubśnir til aš greiš fyrir kynlķf, samfarir, meš konu og žeim skuli refsaš.

Kynlķf dżrsins sem kallašur er mašur er af sama grundvelli og kynlķf annarra dżra jaršarinnar. Žetta (kynlķf, samfarir) er uppbygging žarfa dżrsins sem žarf aš fį śtrįs enda byggist samhangandi lķf dżrastofnanna į žessari žörf. Žessi žörf, til kynlķfs, er hjį bįšum kynjum og hefur haldiš viš žvķ dżralķfi sem žróast hefur į jöršinni.

Į umręddri rįšstefnu var žaš įberandi aš hiš meinta mein sem kallaš er vęndi var tališ sök karldżrsins ķ dżrastofninum. Var fullyrt aš sökin vęri alfariš hjį karlinum og honum ętti aš refsa.

Allt var žetta ķ ętt viš forréttindabarįttu sumra kvenna sem vilja nį undir sig öllum völdum ķ dżrarķkinu, kvennarķki.

Ķ barįttu kvennanna ķ forréttindabarįttunni hefur žeim yfirsést meginįstęša žess aš hiš svokallaš vęndi hefur žróast, m.ö.o. greišsla fyrir samfarir (kynlķf).

Žetta fyrirkomulag aš greišsla sé innt af hendi fyrir kynlķf er eins gamalt og heimildir herma um tilveru mannskepnunnar į jöršinni. Mį žar nefna frįsagnir af borgum sem kallašar voru Sódóma og Gómora auk fleiri frįsagna. Žróunin į greišslu fyrir kynlķf mį rekja til žarfa kvennkynsvera į forsögulegum tķma um vernd fyrir utanaškomandi ógn.

Žaš sem einkennir framgöngu forréttindakvenna er žaš aš žęr hunsa aš horfast ķ augu viš megin įstęšu žess sem žęr kalla vęndi ž.e. greišsla fyrir kynmök.

Įstęšan fyrir žvķ aš kynlķf er verslunarvara er frambošiš į žjónustunni. Ef ekki vęri föl sś žjónusta sem žęr (forréttindakonur) kalla vęndi yršu engin višskipti.

Ķ sumum rķkjum er verslun meš kynlķfsžjónustu talin vera lögleg atvinnustarfsemi og er undir eftirliti hins opinbera svo halda megi ķ skefjum hinum óvinsęlu kynsjśkdómum sem er ķ sumum tilvikum fylgifiskur nįins sambands karls og konu, kynlķfs.

Žaš sem gleymst hefur ķ barįttunni hjį forréttindakonum er hvernig byrjar sś starfsemi sem žęr kalla vęndi?

Ef taka į mark į žeim upplżsingum sem berast meš fjölmišlum er varšar višskipti meš kynlķf žį eru žaš aš stślkur, konur, sem hafa séš aš fljótteknir peningar fįst meš žvķ aš leyfa ašgang aš unašsbrunni sķnum. Karlar eru reišubśnir til aš greiša vel fyrir slķka žjónustu eins og stašreyndir liggja fyrir um. Sumir kvennmenn sem leišst haf śt ķ aš selja ašgang aš sķnum unašsbrunni hafa įnetjast eiturlyfjum og séš aušvelda leiš til aš fjįrmagna neyslu sķna meš slķkri žjónustu.

Sumar konur, stślkur hafa vegna mislukkašra framavona sinna um vel borguš störf eins og leikara, fyrirsętustörf og önnur sambęrileg vel launuš störf lent ķ höndum glępagengja og veriš žvingašar śt ķ kynlķfsvišskipti. Žetta gerist žrįtt fyrir mikla herferš ķ mörgum löndum til žess aš fręša kvennfólk um žessa hęttu. Žessi starfsemi meš kynlķfsžjónustu hefur žróast meš aškomu bęši karla og kvenna aš žessum žvingunum.

Mörg dęmi eru um aš konur hafi stašiš fyrir rekstri kynlķfs žjónustustöšva sem kölluš voru hóruhśs og voru žar starfandi kvennmenn sem voru įnęgšar meš skjótfengnar tekjur fyrir litla vinnu.

Hinar barįttuglöšu kvennsur, sem saka karldżriš um allt sem mišur fer į jöršinni, ęttu aš snśa sér aš žvķ aš sjį til žess aš nęg vinna sé fyrir konur, stślkur svo žęr leiti sķšur til starfa ķ kynlķfsbransanum sem gefur góšar fljótteknar tekjur. Fimm til sex daga vinna gefur mjög góšar mįnašartekjur.

Žessi barįttusamkoma, sem um er rętt, hafši engan annan tilgang en reyna aš koma einhverri sök į karlmenn en horfa fram hjį stašreyndum um gang lķfsins. Kynlķf er og veršur drifkraftur dżrarķkisins žrįtt fyrir ofstęki sumra kvenna.

Reykjavķk 6. september 2017

Kristjįn S. Gušmundsson

fv. skipstjóri


Lagasetning Alžingis og stjórnvöld.

Alžingi var sett į stofn til žess aš setja samskiptareglur fyrir žegnana og valdstjórnin (stjórnvöld voru stofnuš til žess aš annast žaš aš fariš vęri eftir žeim reglum sem settar yršu.

Reynslan af žessu samspili hefur oršiš sś aš af hįlfu žeirra sem eiga aš stjórna samkvęmt gildandi lögum vita ekki hvaš lagatextinn merkir og hvernig eigi aš tślka lagatextana. Vegna fyrirspurnar til stjórnvalds (rįšuneytis) žar sem framkvęmd įkvešinna laga var sś aš stundašur var žjófnašur af hįlfu stofnunar sem heyrir undir Alžingi.

Žegar svar rįšuneytisins birtist kom skżrt fram til hvers stjórnvöld eru. Ķ svari frį rįšuneytinu stendur: „Ķ lögum felst almennt ekki skylda fyrir stjórnvöld aš śtbśa gögn eša afla gagna séu žau ekki fyrirliggjandi“

Umrędd fyrirspurn er send var rįšuneytinu var um žaš hvernig tślka bęri framgang įkvešinna laga. Svar rįšuneytisins var annašhvort heimska svarandans eša hręšsla viškomandi viš aš gefa śt opinberlega žann skilning sem leggja į ķ lögin. Įstęša fyrir śtśrsnśningi af hįlfu rįšneytisins er vegna žess aš stundašur hefur veriš žjófnašur af launum rķkisstarfsmanna ķ 10 įr af hįlfu žeirra sem eiga aš framfylgja (starfa eftir (gjöršir žeirra eru afmarkašar ķ lögunum)) umręddum lögum (lög um Kjararįš).

Um er aš ręša žį ašila er eiga aš įkvarša laun žeirra rķkisstarfsmanna sem sviptir voru samningsrétti og verkfallsheimild. Samkvęmt lögunum eiga viškomandi starfsmenn rķkisins, Kjararįš, sem settir voru sem śrskuršarašilar aš taka fullt tillit til launažróunar ķ landi viš śrskurš laun žeirra sem settir voru undir śrskuršarvald žeirra.

Frį 2007 hefur žetta rįš skipulega lękkaš laun įkvešinna ašila ķ hópi rķkisstarfsmanna og ķ september 2017 var stašan sś aš umręddir śrskuršar ašilar höfšu lękkaš laun sumra starfsmanna og fyrrverandi starfsmanna um 30-40%. Umrędd lękkun launa starfsmannanna hefur veriš beinn žjófnašur žar sem hvergi er stafur ķ starfsreglum rįšsins um heimild til aš brjóta rįšningarsamninga žessara starfsmanna og lękka laun žeirra.

Žaš mį alveg tślka afstöšu viškomandi rįšuneytis svo aš žeir óttist žaš aš umrętt rįš myndi hefna sķn į forsvarsmönnum rįšuneytisins ef žeir vogušu sér aš tślka lögin į annan veg en framkvęmd hefur veriš af rįšinu. Žessi ótta afstaša rįšamanna rįšuneytisins kemur einnig fram varšandi lögbrot sem framin eru af dómurum meš svoköllušum utanlaga dómum. Žaš eru dómar sem kvešnir eru upp įn žess aš fariš sé eftir gildandi lögum ķ landinu eins og mörg dęmi eru um.

Utanlaga dómar fįst ekki enduruppteknir žrįtt fyrir kröfur žar um vegna žeirrar smįnar er rķkisvaldiš yrši fyrir žegar upplżst yrši um žį spillingu er į sér staš ķ dómskerfinu svo og hjį stjórnvöldum og Alžingi.

Ef lög eru žaš illa oršuš aš hįmenntašir rķkisstarfsmenn er stjórna rįšuneytunum eru ekki hęfir til aš gefa almennum borgurum upplżsingar um hvaš sé ęttlast til af borgurunum, varšandi įkvęši laganna, er erfitt aš sjį tilganginn meš starfi žeirra. žegar žaš er ašaltilgangur framkvęmdavaldsins (stjórnvalda) aš refsa žegnunum fyrir aš fara ekki eftir lögunum, lögum sem žessir ašilar (stjórnendur) hafa ekki žekkingu į svo aš žeir geti leišbeint hinum almennu borgurum um réttan framgangsmįta viš tślkun laganna eru lögin einskis virši.

Žaš veršur aš tślka žaš svo aš vanvitar séu viš stjórnvölinn ef einfaldar tślkanir į lögunum eigi ašeins aš fįst meš kostnašar-atvinnubóta-vinnu fólks sem kallašir eru dómarar. Svo viršist vera aš lögum sé ungaš śt af Alžingi įn žess aš žeir sem kallašir eru Alžingismenn /konur skilji hvaš žau hafa lįtiš fara frį sér og eigi aš vera samskiptareglur žegnanna.

Žar er komin skżringin į kvörtun landsmanna sem kallast dómarar aš žeir hafi svo mikiš aš gera aš žeir komist ekki yfir aš afgreiša mįlin. Stašan er žvķ sś aš lög sett af Alžingi eru „bull“ er kemur frį fólki er hefur takmarkaša žekkingu į žeim störfum er žeim er ętlaš aš vinna.

Frį sjónarhorni „gįfnaljósanna“ eša vanvitanna sem veljast til setu į Alžingi žį eru ašrir Ķslendingar en žeir svo vitlausir aš žeir skilji ekki gįfnaflóšiš sem kemur frį sölum alžingis og afgreitt žar į fęribandi til žess aš komast ķ frķ frį setu ķ stólum Alžingis įn žess aš žeir viti hvaš žeir eru aš samžykkja.

Žegar žingmenn eru spuršir śt ķ tślkun į įkvęšum laga žį vķsa žeir öllu frį sér til stofnana eins og rįšuneyta. Ķ rįšuneytum er neitaš aš svara fyrirspurnum meš žeim oršum aš starfsmenn rįšuneyta séu ekki skyldugir til aš svara.

Stašan er žvķ sś aš sett voru lög til aš įkveša ofurlaun žingmanna. Lögin eru svo illa unnin aš svokallaš Kjararįš telur sig geta stoliš af launum žeirra rķkisstarfsmanna sem einnig voru felldir undi įkvöršun rįšsins og žar meš brotiš į samningsrétti starfsmannanna. Ķ lögunum sem eiga aš tryggja ofurlaun žingmanna var einnig įkvęši um aš śrskurši Kjararįšs verši ekki skotiš til annars śrskuršarašila. Žjófnašurinn ķ framkvęmd Kjararįšs er žar meš samkvęmt śrskurši Alžingis endanlegur og löglegur žjófnašur žvķ alžingismenn og konur hafa hunsaš aš taka įbendingum um lögbrotin sem framin eru af Kjararįši.

Žjófnašur Kjararįšs af launumsumra rķkisstarfsmanna į tķmabilinu 2007 – 2016 er um 30% .

Svo viršist sem Alžingi sé oršiš aš leikhśsi fįrįnleikans eins og gerist ķ einręšisrķkjum. Mį žar benda į viršingarleysi žingmanna sem telja kvennfatatķskusżningar séu vel framkvęmanlegar ķ sölum Alžingis.

Reykjavķk 2. įgśst 2017

Kristjįn S. Gušmundsson

fv. skipstjóri


Eyšilegging stżrimannaskólans ķ Reykjavķk.

Mešfylgjandi grein sem skrifuš var 1997 en var ekki birt aš ósk formanns Rannsóknarnefndar sjóslysa vegna žeirrar ólgu er var innan hagsmunaašila L.Ķ.Ś og S.Ķ.K. gagnvart Rannsóknarnefnd sjóslysa.

Ķ ljósi žeirrar ólgu er gosiš hefur upp ķ žjóšfélaginu vegna sameiningu skóla er rétt aš rifja upp herferš atvinnurekenda gagnvart Sjómannaskólanum ķ Reykjavķk.

Sś nišurlęging sem skólinn hefur oršiš fyrir eftir yfirtöku L.Ķ.Ś og S.Ķ.K į stjórn skólans og eyšileggingu hans er rétt aš rifja upp eyšileggingu skólans. Frįsagnir herma aš viš starfslok hafi skólastjórinn G.Į.E. afhent tugi milljóna króna til žeirra sem tóku viš stjórn skólans. Fé sem safnaš hafši veriš af velunnurum skólans ķ žeim tilgangi aš fegra umhverfi skólans.

Hvaš hefur oršiš um žetta fé?

Samkvęmt upplżsingum sem fengist hafa er nišurrifsstarfsemin ķ hśsnęši skólans ķ fullum gangi. M.a. hefur frést aš innvišir skólans fįi ekki aš vera ķ friši fyrir nišurrifsöflunum. Myndir af nemendum og kennurum sem prżddu ganga skólans įsamt öšrum menjum frį fyrri skólatķš hafa veriš fjarlęgšar ķ žeim tilgangi einum aš ekkert skuli skiliš eftir er minni į blómatķma žessa skólahśsnęšis er tekiš var ķ notkun 1947.

Ósvķfnin og lögbrotiš sem framiš var viš byggingu glerkofaturnsins viš Höfšatorg er dęmi um valdhroka rįšamanna. Samkvęmt lögum įtti aš rķfa efstu hęšir hśssins žar sem žaš skyggir į innsiglingavitann sem er ķ turni hśss Sjómannaskólans en lķtilsviršing gagnvart lögum og skemmdarešli rįšamanna hefur haft yfirhöndina meš ofbeldinu.

Reykjavķk 21. jślķ 2017

Kristjįn S. Gušmundsson

fv. skipstjóri

 

Sjómannaskólinn ķ Reykjavķk og hugmyndir um eyšileggingu hans.

Fram eru komnar hugmyndir um aš koma menntun sjómanna undir vald atvinnurekenda og leggja nišur Sjómannaskólann ķ Reykjavķk. Er sś stefna skiljanleg frį sjónarhorni LĶŚ sem hefur lżst sig žess fżsandi aš taka viš rekstri skólans. Meš hlišsjón af umhyggju į žeim bę fyrir menntun sjómanna er žetta mikiš įhyggjuefni žeirra sem gera sér grein fyrir žörfum sjómanna ķ žessum efnum.

LĶŚ hefur leynt og ljóst ķ mörg įr reynt aš draga śr öllu er varšar menntun fyrir sjómannastéttina. Hafa forystumenn žeirra lagst gegn öllum tilraunum til aš auka menntun til handa sjómönnum. Ef ekki hefši komiš til stjórnvaldsašgerša en LĶŚ valdiš lįtiš rįša feršinni hefši menntun sjómanna veriš aflögš eša stórlega skert. Žar į bę er stefnan "ALLTAF MĮ FĮ ANNAŠ SKIP OG ANNAŠ FÖRUNEYTI".

Žaš hlżtur aš vera allundarleg afstaša stjórnvalda aš sjį ekki sóma sinn ķ aš hlśa aš og efla menntun sjómanna sem standa undir žvķ velferšarķki sem viš bśum ķ. Stęrsti hluti žjóšartekna, eyšslufé rķkisins, kemur frį starfi žessara manna en minnstu kostaš til af hįlfu rķkisins. Tilkostnašur ķslenska rķkisins til menntunar ķslenskra sjómanna er til skammar ķ ljósi žess aš aršur af vinnu žessara manna stendur undir žjóšarskśtunni.

Ef ķslensk stjórnvöld hefšu sinnt sķnu hlutverki og eflt menntun ķslenskra sjómanna ķ staš žess aš draga markvisst śr henni į sama tķma og menntun į öšrum svišum er aukin svo aš fjįrhagskerfi žjóšarinnar er aš sligast undan byršinni aš sögn forystumanna žjóšarinnar, žį hefšu veriš fęrri örkumla Ķslendingar ķ dag.

Žaš hefur veriš ljóst ķ mörg įr aš slysatķšni į ķslenskum skipum er óešlilega hį. Žaš er einnig ljóst aš hin hįa slysatķšni stafar af skorti į tilsögn (kennslu) ķ hvernig standa eigi aš vinnu og hvaš menn eigi aš varast. Flestir višurkenna aš starf sjómannsins er eitt hęttulegasta starf ķ nśtķma samfélagi. Hvaš er gert af hįlfu rķkisins til aš koma ķ veg fyrir slys til sjós?

Eftir margra įra barįttu nįšist fram aš stofnašur var Slysavarnaskóli sjómanna. Sį skóli var settur į laggirnar til aš kenna mönnum hvaš hęgt er aš gera til aš bęta įstandiš eftir aš slys hefur oršiš, m.ö.o. "Kennsla ķ eftirmešferš slysa". Kennsla ķ aš minnka žann skaša sem hugsanlega getur oršiš ef ekkert er aš gert eftir slys. Hvaš hefur veriš gert af hįlfu rķkisins eša śtgeršarašila til žess aš koma ķ veg fyrir slysin. Žaš er ekki veriš aš koma ķ veg fyrir slysin meš žvķ aš bśa skipin margs konar neyšarbśnaši sem śtgerširnar eru žvingašar til aš lįta um borš meš stjórnvaldsaš- geršum. Kennsla til handa sjómönnum svo koma megi ķ veg fyrir aš žeir lendi ķ slysum er nįnast engin. Samkvęmt lögum er skipstjórum skylt aš sjį um aš skipverjar fįi tilhlżšilega fręšslu um borš. Er hęgt aš segja aš um slķka fręšslu sé aš ręša žegar um 10% sjómanna slasast į hverju įri.

Ef menn vilja hugleiša žaš hvaš koma hefši mįtt ķ veg fyrir margan harmleikinn ef bśiš hefši veriš aš ķslenskri sjómannastétt eins og henni ber. Žį vęru mörg börn ķ fašmi föšur sķns sem nś eiga ašeins minningar og mörg eiginkonan meš bros į vör ķ staš tįrvotra augna.

Žeir sem fylgst hafa meš slysasögu ķslenskra sjómanna sķšustu įratugi vita aš fjöldi ķslenskra skipa hafa veriš óhaffęr ķ žeim skilningi sem lagt er ķ haffęri skips ķ dag. Mörg žessara skipa hafa farist meš allri įhöfn. Žaš er višurkennt aš mörg žessara skipa voru smķšuš įšur en ķslensk stjórnvöld og löggjafarsamkunda sįu įstęšu til aš breyta žį gildandi reglum. Skip žessi voru smķšuš meš hlišsjón af žekkingu manna į žeim tķma og fyrir žęr veišar sem žį tķškušust. Sķšan var žessum skipum breytt til notkunar til veiša meš öšrum veišarfęrum. Veišarfęrum sem žau voru ekki hönnuš fyrir. Žetta var ekki hindraš af ķslenskum stjórnvöldum og śtgeršavaldiš sį ekki įstęšu til annars en auka sinn hagnaš meš žvķ aš nota öflugari veišarfęri įn tillits til žess hvort skipiš bęri bśnašinn eša ekki. Žvķ er śtgeršum ekki treystandi frekar ķ dag til aš annast öryggismįl sjómanna.

Žvķ mį bęta hér viš aš samtök śtgeršamanna eru aš sękjast eftir žvķ aš taka aš sér eftirlit meš skipum fyrir hönd flokkunarfélags og stefna aš žvķ aš opinbert eftirlit meš skipum verši lagt nišur. Sér hver sem vill hvert stefnir žį eša beint ķ "ALLTAF MĮ FĮ ANNAŠ SKIP OG ANNAŠ FÖRUNEYTI, TRYGGINGARNAR BORGA..

Ef skošuš eru einstök slys er oršiš hafa į ķslenskum skipum eru orsakir žeirra eins og raušur žrįšur af mistökum. Mistökum er rekja mį til žess aš mönnum hefur ekki veriš sagt til (kennt) hvernig standa į aš vinnu svo eigi hljótist tjón af. Er žar um aš ręša mistök frį ęšstu stöšum um borš og nišur śr.

Sem įbending um ķ hverju orsakir slysanna felast mį benda į eftirfarandi:

* Skipverjar vita ekki hvaš hinir żmsu skipshlutar heita né hlutir veišarfęra. Hvernig er hęgt aš koma fyrirmęlum rétt til skila ef allir tala ekki sama tungumįliš?

* Fyrirmęli um hķfingar į vindum eru żmist hróp og köll eša margskonar bendingar sem misskiljast. Hve oft heyrist eftir slys aš bendingar hafi veriš misskildar?

* Vanžekking skipstjórnarmanna į tilskipunum stjórnvalda um öryggi į vinnustaš. Žvķ mišur er svo algengt aš ekki sé fariš aš lögum og reglum sem ķ gildi eru aš ótrślegt er. Ķ sumum tilvikum er boriš viš mannafęš um borš og žvķ ekki hęgt aš fara aš lögum.

* Vanžekking skipstjórnarmanna ķ aš stašsetja skip er oft leišir til žess aš žau stranda. Žvķ er spurt, er nokkur žörf į aš vera aš kenna žessum mönnum? Ungum mönnum er hleypt ķ nįm ķ grunnskólum. Nįm sem sagt er til žess aš žeir öšlist réttindi til skipstjórnar į skipum undir 30 brl. Mörgum ungum manninum hefur oršiš hįlt į žessari kennslu og mega sumir žeirra žakka fyrir aš hafa sloppiš lifandi.

* Vanžekking margra skipstjórnarmanna į styrk efna og leyfilegu įlagi ķ vinnu. Er oft meš ólķkindum hvaš mönnum dettur ķ hug aš setja saman s.s. lįsa, kešjur, króka, vķra og tóg įn žess aš tekiš sé tillit til viš notkun hvaš veikasti hlekkurinn žolir. Oft er žaš svo aš veišarfęri eru stękkuš ķ skipum įn žess aš tekiš sé tillit til žess hvort bśnašur skipsins žolir žaš. Daušaslys hefur hlotist af notkun vindu sem ekki var nógu öflug til aš hķfa žann žunga sem ętlast var til.

* Skortur į verkstjórn į vinnustaš er orsök margra slysa. Afleišingin er óöguš vinnubrögš sem oft verša handahófskennd į örlagastundu. Žar kemur skżrast fram skortur į tilsögn til handa skipverjum.

Af framansögšu eru žaš ekki afskipti śtgeršarašila sem koma ķ veg fyrir slysin. Žaš veršur aldrei gert nema meš tilskipun stjórnvalda um fręšslu sem fylgt er eftir og skóla sem ekki er hįšur duttlungum hagsmunaašila. Ef einhver dugur er ķ ķslenskum stjórnvöldum žį į aš koma upp öflugum skóla sem žjónar žessari starfsgrein žjóšfélagsins. Skóla sem ekki er hįšur hagsmunaašilum, ž.e.a.s śtgeršarašilum. Ętti aš sameina Sjómannaskólann ķ Reykjavķk og Slysavarnaskóla sjómanna auk žess sem taka į upp öfluga kennslu ķ žeim margbreytilegu störfum sem fylgja sjómennsku. Kenna mönnum öguš vinnubrögš svo ekki hljótist af slys vegna žess aš einhver misskildi bendingu eša skildi ekki fyrirmęli er hann fékk žvķ hann vissi ekki hvaš hlutirnir heita. Öguš vinnubrögš er koma ķ veg fyrir "REDDINGAR" eins og žegar menn grķpa til og ętla sér aš leysa flękju į veišarfęri sem er aš renna śt eša veriš aš hķfa inn. Margar "REDDINGARNAR" hafa kostaš limlestingu og ęvilanga örkuml.

Žessar skyndi reddingar mį koma ķ veg fyrir meš góšri fręšslu ķ góšum skóla og er brżnasta verkefniš ef hugur fylgir mįli aš menn vilji fękka slysum.

Hugmyndir eins og fram hafa komiš um Heilsustofnun sjómanna, sem į samkvęmt lżsingu bošbera žessarar nżju stefnu aš leysa öll vandamįl vegna slysa til sjós meš nżtķsku skrįningu af hįlfu lękna, er ekkert annaš en aš skapa į žjįlfunarstöš fyrir lęknastéttina. Ęfingarstöš fyrir lękna sem fį slasaša menn til mešferšar.

Viš viljum koma ķ veg fyrir slysin. Komast hjį žvķ aš leita ašstošar lękna vegna slysa. Viš žiggjum meš žakklęti ašstoš žeirra vegna sjśkdóma en viljum komast hjį žvķ aš leita eftir žeirra ašstoš vegna slysa. Žetta gerum viš meš žvķ aš fękka slysunum og helst aš koma ķ veg fyrir žau.

Žótt öfund rķki ķ sumum herbśšum vegna glęsilegs skólahśss į skemmtilegum staš žį mį slķk öfund ekki rįša feršinni žegar aš hagsmunum sjómanna kemur. Žessi bygging į ekki aš vera föl žótt ķ boši vęri sjįlft hśsnęši Hįskóla Ķslands viš Sušurgötu. Žaš er ekki allt fengiš meš žvķ aš setja "HĮ" fyrir framan skóli. Žetta er eingöngu til ašgreiningar į skólum. Nśverandi valdhafar eiga ekki aš svķvirša minningu žeirra stórhuga manna sem réšust ķ byggingu Sjómannaskólans. Bjarni Benidiktsson žįverandi borgarstjóri tryggši skólanum landrżmi žótt žaš hafi veriš skert af žeim sem į eftir komu ķ valdastól. Mį geta žess hér aš fjįrveitingavaldiš sį ekki sóma sinn ķ aš veita fé til višhalds į Sjómannaskólanum og var hann vart vatnsheldur ķ marga įratugi. Var žaš svo į įrunum 1954-1970 aš ķ sušlęgum slagvešrum rigndi inn į borš skólanema og įttu žeir fullt ķ fangi meš aš verja nįmsbękur sķnar.

Ef nokkuš er aš marka fögru oršin, sem valdhafar hafa lįtiš śt śr sér viš hįtķšleg tękifęri ķ sambandi viš störf sjómanna, eiga žeir aš sjį sóma sinn ķ aš efla menntun sjómanna. Allra sjómanna, undirmanna sem yfirmanna og leggja sitt af mörkum til aš fękka slysum til sjós. Fjįrmunum sem verja žarf til slķkrar fręšslu skila sér ķ minni kostnaši viš heilsugęslu, minni žjįningum slasašra, fęrri tįrum barna og eiginkvenna sjómanna.

Žaš ber aš hafa ķ huga aš:

FLEST SLYS ER HĘGT AŠ VARAST

SLYS VERŠUR EKKI FYRIR TILVILJANIR

SLYS ORSAKAST AF HĘTTULEGUM AŠSTĘŠUM

OG /EŠA

HĘTTULEGUM AŠGERŠUM.

Ef hęgt er aš varast slysin ber aš gera žaš.

Hverjir eiga aš sjį um aš allt sé gert til aš varast slysin?

Žeir sem hafa žekkinguna og valdiš til aš koma ķ veg fyrir žau.

Žvķ beinist öll athyglin nś aš stjórnvöldum aš gera žaš sem gera žarf til aš fękka slysum og efla skóla sjómanna en ekki aš drag śr žeirri fręšslu sem ķ boši er. Breyta skólanum ķ alhliša fręšslustofnun fyrir sjómenn og kennir mönnum aš vinna öll žau störf sem vinna žarf um borš. Nįmiš į aš byggjast į bóklegri og verklegri kennslu.

Forsvarsmašur LĶŚ lét hafa eftir sér, aš atvinnugreinin eigi aš standa frammi fyrir įbyrgš į žvķ hvaša nįmsefni sé kennt ķ žessum skóla og hvaš henti mönnum aš nema.

Hvķ hefur žessi atvinnugrein ekki séš sóma sinn ķ aš fara aš lögum og sjį til žess aš sjómenn fįi žį tilsögn um borš ķ skipum eins og kvešiš er į um ķ siglingalögum og sjómannalögum svo koma megi ķ veg fyrir slysin. Žaš hefur aldrei veriš bannaš aš gera betur en lögin kveša į um. Žvķ hefur śtgeršum og forsvarsmönnum žeirra stašiš opiš ķ langan tķma aš grķpa til ašgerša umfram žaš sem lögin kveša į um svo fękka megi slysum um borš ķ ķslenskum skipum. Ekki hefur boriš į žvķ aš af hįlfu śtgerša hafi veriš gripiš til ašgerša sem nį lengra en lögin kveša į um, frekar hiš gagnstęša. Žvķ er spurt: Eru slysin nįttśrulögmįl sem enginn fęr breytt aš mati forsvarsmanna śtgerša?

Žvķ mišur viršist įstęšan vera sś aš "ALLTAF MĮ FĮ ANNAŠ SKIP OG ANNAŠ FÖRUNEYTI". Žaš hefur veriš fękkaš svo į skipunum aš ekki er hęgt, aš sögn skipstjórnarmanna, aš fara eftir lögunum er varša sjómennsku og siglingar.

R.vķk október 1997

Kristjįn Gušmundsson

skipstjóri.


Eru stjórnvöld žjófar (žingmenn og framkvęmdavald)

Stjórnvöld eru frumkvöšlar aš lagasetningu į Ķslandi og gęta žess vel aš lögin séu svo illa oršuš aš hęgt er aš tślka žau eftir eigin gešžótta. Sį sem hefur yfir nęgu fjįrmagni aš rįša og hefur stjórnendur sem leppa sķna, og žar meš alžingismenn, ręšur tślkun laganna til eigin hagsbót sem oftast er andstętt yfirlżstum tilgangi meš lagasetningunni.

Žetta framferši stjórnvalda kemur skżrt fram varšandi lög um starfsemi Kjararįšs. Kjararįš var sett į laggirnar og įtti aš létta af žingmönnum og öšrum stjórnendum lands og žjóšar žvķ vandamįli aš įkveša hver laun žeirra skyldu vera en mikill įgreiningur hafši veriš ķ mörg įr um eigin įkvaršanir žessara ašila um laun sķn.

Til žess aš breiša yfir megintilgang lagasetningarinnar um Kjararįš var fjöldi starfsmanna rķkisins settir undir śrskurš žessa rįšs varšandi laun sķn. Reynslan hefur oršiš sś aš umrętt Kjararįš hefur stundaš skipulagšan žjófnaš į launum sumra rķkisstarfsmanna allt frį įrinu 2007 eins og sannanir liggja fyrir um.

 

Žegar leitaš er eftir žvķ hjį stjórnvöldum hvaš varšar tślkun laga um störf Kjararįšs er svariš frį žeim aš žeim sé ekki skylt aš svara neinu er varšar tślkun laga. Žetta svar fékkst frį rįšuneyti eftir aš erindi var sent žangaš, samkvęmt skriflegri įbendingu frį žingmanni um žaš hvet ętti aš leita eftir upplżsingum um tślkun į lögum um Kjararįš. Spurningin var: Hvort af hįlfu rįšsins (Kjararįšs) vęri heimild til aš lękka į skipulegan hįtt laun rķkisstarfsmanna sem settir hafa veriš undir śrskuršarvald žeirra hvaš varšar laun.

Sannanir eru fyrir hendi um skipulagša lękkun launa sumra rķkistarfsmanna frį įrinu 2007 og nemur lękkunin milli 30% og 40% ķ september 2016.

Žrįtt fyrir aš hvergi finnist stafur ķ lögunum um heimild rįšsins til lękkunar launa heldur skżr fyrirmęli um aš rįšiš skuli taka fullt tillit til launažróunar ķ landinu viš śrskurši sķna hunsar Kjararįš aš svara fyrirspurnum.

Svķviršingin af hįlfu žeirra misyndismanna sem skipašir hafa veriš ķ žetta rįš kristallast ķ svörum er borist hafa frį rįšinu. Sem dęmi um framferši af hįlfu žessara ašila hafa lišiš 33 mįnušir į milli śrskurša rįšsins vegna launa sumra starfsmanna žrįtt fyrir umtalsveršar hękkanir launa į markaši rķkisstarfsmanna į tķmabilinu.

Framferši rįšsins og įbyrgšamanna į rįšinu, ž.e. žingmanna, kristallast ķ svörum ašila sem allir vķsa frį sér įbyrgš į lögbrotum Kjararįšs. Žaš er višurkennt af ašilum, sem leitaš hefur veriš til um svar viš žvķ hvort Kjararįš hafi heimild til skipulegrar lękkunar launa rķkisstarfsmanna aš eigin gešžótta, aš ekki sé aš finna slķka heimild ķ lögum um störf Kjararįšs.

Žar sem įbyrgšarašilar aš starfsemi Kjararįšs vilja ekki taka įbyrgš į ólöglegu athęfi žeirra er skipa Kjararįš er augljóst aš sś launalękkun sem oršiš hefur hjį rķkisstarfsmönnum af völdum Kjararįšs er hreinn žjófnašur sem rķkisvaldiš ber įbyrgš į. Veršur žaš aš teljast undarlegt framferši af ašilum (stjórnvöldum) sem eiga aš sjį um aš žegnarnir fari aš lögum sem ķ gildi eru aš žessir ašilar (stjórnvöld) standi ķ skipulögšum žjófnaši af starfsmönnum sķnum.

Žjófastimpillinn veršur višlošandi stjórnvöld (žingmenn og framkvęmdavald) žar til leišrétt hefur veriš hiš ólöglega athęfi (žjófnaš af launum rķkisstarfsmanna) af hįlfu žeirra er skipa Kjararįš.

Reykjavķk 17. jślķ 2017

Kristjįn S. Gušmundsson f

v. skipstjóri


Hruniš og ręningjastarfsemi.

Stöšugt kemur betur og betur ķ ljós hiš sérstaka innręti žeirra er stjórna ķslenska rķkinu.

Eftir aš milljöršum hafši veriš stoliš af hinum almennu borgurum į Ķslandi viš svokallaš bankahrun sem var skipulagšur innanhśss žjófnašur, en kallaš gjaldžrot, kemur sķfellt ķ ljós hvernig stjórnvöld (rķkisstjórn) og Alžingi stunda aršrįn af borgurunum.

Hiš skipulagša gjaldžrot bankanna sem var ekkert annaš en innanbśšar bankarįn er nś fariš aš sżna sitt rétta andlit. Žegar ljóst er oršiš aš eigur sem hirtar voru af eigendum sķnum į Ķslandi fyrir hönd bankans hafa žęr veriš seldar meš miklum hagnaši svo skiptir milljöršum ķslenskra króna. Žį stendur ekki til aš skila žvķ fjįrmagni til žeirra sem žvķ var stoliš af heldur skal greiša śtvöldum starfsmönnum hins svokallaša žrotabśs, t.d. Landsbankans, umtalsveršum fjįrhęšum sem žóknun.

Stjórnvöldum sem eiga aš sjį um aš skipulagšir žjófnašir fįi ekki žrifist į landinu horfa meš velžóknun į žann žjófnaš sem er ķ undirbśningi viš śtdeilingu į hundrušum milljóna til manna sem hafa veriš į fullum ofurlaunum viš störf sin ķ sambandi viš hreinsun eftir hiš skipulagša gjaldžrot (bankarįn).

Žaš vęri nęr fyrir stjórnvöld aš vakna til lķfsins og sjį til žess aš žeir fjölmörgu Ķslendingar sem fóru illa śt śr hinu skipulagša bankarįni Landsbankans, og töpušu umtalsveršum fjįrhęšum, fįi hluta af tapinu til baka žvķ žeir eiga žetta fé en ekki starfsmenn žrotabśsins.

Verši žessu fé ekki skilaš til žeirra sem töpušu į bankarįninu veršur žar um žjófstoliš fé aš ręša og žiggjendur verša žvķ žjófsnautar.

Reykjavķk 15. jślķ 2017

Kristjįn S. Gušmundsson

fv. skipstjóri


Fjįrmįlarįšherra og skattaundanskot.

Fjįrmįlarįšherra fer mikinn ķ mįlefni er varšar svarta starfsemi į landinu og heimfęrt undir kennitöluflakk og notkun reišufjįr til višskipta. Telur rįšherrann aš undanskot frį skatti skipti milljöršum.

Į sama tķma og rįšherrann telur sig hafa fundiš tekjuleiš fyrir rķkissjóš stundar žessi rįšherra žį óžokkaišju aš hafa fé af starfsmönnum rķkisins meš ólöglegum ašgeršum af hįlfu gengis sem kallast Kjararįš og rįšherrann stóš aš setningu laga ķ desember sķšastlišnum til stašfestingar į hinum ólöglegu ašgeršum (starfsemi) sem framdar eru af hįlfu žessa rįšs.

Samkvęmt įkvęšum ķ stjórnarskrį landsins skuli allir žegnar landsins vera jafnir fyrir lögunum en žegar kemur aš starfsemi hins svokallaša Kjararįšs sem sett var į laggirnar til aš fela įkvaršanir um ofurlaun til rįšherra, žingmanna og dómara er annaš višhorf hans.

Žaš sem er sérstakt viš žessa išju Kjararįšs er aš fjįrmagn til aš greiša ofurlaunin til hinna śtvöldu (svķnanna ķ sögu Orwells) žį er žvķ fjarmagni stoliš af launum starfsmanna rķkisins sem settir voru undir śrskuršavald žessa rįšs og žeir sviftir réttindum sķnum til kjarabarįttu sem ašrir launžegar hafa. Frį tilkomu žessa kjararįšs til aš įkvarša laun žingmanna o.fl. hafa laun margra starfsmanna rķkisins veriš skert um 30 til 40% į įrunum 2007-2017. Er žar um hreinan žjófnaš aš ręša, af hįlfu rįšsins, žvķ rįšiš skal samkvęmt lögunum um starfsemi rįšsins taka tillit til žróunar launa į vinnumarkaši. Er hvergi stafur ķ lögunum um heimild rįšsins til žess aš lękka laun starfsmanna rķkisins, nišur fyrir launažróun ķ landinu, sem heyra undir śrskuršarvald rįšsins.

Žeir rķkisstarfsmenn sem hafa veriš sviptir launum sķnum ólöglega aš stórum hluta, meš valdboši stjórnvalda mega, žakka fyrir aš žeir žurfi ekki aš greiša skattana af hinum vangoldnu launum ķ ljósi hugarfars rįšherrans.

Kjararįš var sett į laggirnar til žess aš ekki vęri hęgt aš įlasa ašilum (žingmönnum o.fl.) fyrir žaš aš skammta sér sjįlfir launin og tekiš yrši tillit til žróunar ķ launamįlum į almennum launamarkaši viš įkvöršun launa til žeirra sem felldir voru undir rįšiš. Samkvęmt ummęlum žingmanns var aldrei meiningin aš rįšiš stęši fyrir lękkun į launum žeirra sem undir rįšiš falla en žaš ętti aš fylgja launažróun ķ śrskuršum sķnum.

Framferši Kjararįšs ķ žvķ aš lękka laun sumra starfsmanna rķkisins veršur žvķ aš teljast hreinn žjófnašur af hįlfu rįšsins. Žaš er eins meš afgreišslu laga um žetta rįš og fleiri lagasetningar aš ašilar löggjafasamkomunnar viršast ekki vita hvaš žeir eru aš gera. Ašalatriši ķ störfum stjórnaržingmanna er aš greiša atkvęši meš žvķ sem kemur frį rķkisstjórninni og skiptir žį ekki mįli oršalag laganna né tilgangur meš lögunum.

Reykjavķk 11. jślķ 2017

Kristjįn S. Gušmundsson

fv. skipstjóri


SPORTVEIŠI OG MANNGĘSKA

Yfir sumartķmann er mikiš rętt um laxveiši og žį įnęgju sem žaš veitir mönnum.

Ķ sambandi viš žetta sport er einnig rętt um slęmt athęfi sem kalla mį misžyrmingu dżra.

Margur veišimašurinn mun verša vondur yfir žessari yfirlżsingu um žetta sport en sį eša sś hefur ekki hugleitt allar hlišar mįlsins.

Veišar hafa fylgt mannskepnunni frį örófi alda žegar lķfsafkoma mannsins byggšist į veišum. Ķ dag viršist veišimennska snśast um sżndarmennsku mannskepnunnar. Veišar snśast ekki um žaš aš afla sjįlfum sér og sķnum fęšu. Veišimennska er ķ dag leikaraskapur og sżndarmennska žvķ žaš er talinn upphefš ķ žvķ aš geta veitt hvort sem žaš er meš byssu eša krókaveišarfęri stangveišimanna. Menn hęla sér af žvķ hve mörg dżr žeir hafi veitt hvort sem žaš eru rjśpur eša laxar o.fl.

Žaš sem er oršiš sérkennilegt og ómannśšlegt viš veišar er hjį žeim sem stunda laxveišar ķ žeim eina tilgangi aš lķfga upp į egóiš meš žvķ aš veiša lax meš krókaveišarfęri eingöngu meš žį fyrirętlun aš sleppa laxinum eftir aš hann er komin į land. Žessir ašilar gera sér ekki grein fyrir žvķ aš slķk framkoma viš lķfveru er mannvonska og nķšingsskapur. žessir ašilar gera sér enga grein fyrir žvķ aš laxinn hefur tilfinningar engu sķšri en mannskepnan sem er aš veiša fiskinn.

Žessir mannvonsku veišimenn gera sér ekki grein fyrir žvķ hvaš gerist ķ munnholi fisksins viš įtökin sem verša frį žvķ aš fiskurinn gleypir agniš žar til hann er kominn į land og ómannśšlegu ašferšina viš aš slķta öngulinn śr munni fisksins.

Til er fyrirbęri ķ ķslensku samfélagi sem kallaš er dżraverndarsamtök sem lįta stundum ķ sér heyra en hafa ekki séš sóma sinn ķ aš hafa afskipti af žessari śtgįfu af manngęsku. Sennilegt er aš dżravernd nįi ašeins til žeirra skepna sem talin eru hafa heitt blóš. Ašrar lifandi verur séu fyrir utan starfssviš žeirra.

Samkvęmt fregnum um laxveiši žį fylgja kvašir veišileyfum ķ sumum įm um aš löxum yfir įkvešinni stęrš skuli sleppa strax og žeir eru komnir į land. Žar meš er sökin um mannvonsku hjį seljendum veišileyfa.

Sennilegt er aš žessir sleppiveišimenn hafi ekki gert sér grein fyrir žeim sįrsauka sem žeir valda fiskinum frį žvķ fiskurinn gleypir agniš žar til honum er sleppt auk framtķšar skaša ķ munnholi fisksins. Žetta vęri veršugt umhugsunarefni fyrir žessa EGO – veišimenn.

Reykjavķk 9. jślķ 2017

Kristjįn S. Gušmundsson

fv. skipstjóri


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband