Kynlķfsžjónusta = vęndi?

Nżlega var haldinn mikil rįšstefna žar sem fjallaš var um žaš sem kallaš er vęndi.

Engin fullkomin skżring hefur veriš gerš į žvķ hvaš įtt sé viš meš oršinu vęndi.

Er žaš vęndi aš fagurt fljóš um tvķtugt giftist mjög rķkum (billjónera) manni sem er 50-60 įrum eldri en hśn?

Frammįkonur į kvennforréttinda barįttunni segja žaš vęndi aš karlmenn séu reišubśnir til aš greiš fyrir kynlķf, samfarir, meš konu og žeim skuli refsaš.

Kynlķf dżrsins sem kallašur er mašur er af sama grundvelli og kynlķf annarra dżra jaršarinnar. Žetta (kynlķf, samfarir) er uppbygging žarfa dżrsins sem žarf aš fį śtrįs enda byggist samhangandi lķf dżrastofnanna į žessari žörf. Žessi žörf, til kynlķfs, er hjį bįšum kynjum og hefur haldiš viš žvķ dżralķfi sem žróast hefur į jöršinni.

Į umręddri rįšstefnu var žaš įberandi aš hiš meinta mein sem kallaš er vęndi var tališ sök karldżrsins ķ dżrastofninum. Var fullyrt aš sökin vęri alfariš hjį karlinum og honum ętti aš refsa.

Allt var žetta ķ ętt viš forréttindabarįttu sumra kvenna sem vilja nį undir sig öllum völdum ķ dżrarķkinu, kvennarķki.

Ķ barįttu kvennanna ķ forréttindabarįttunni hefur žeim yfirsést meginįstęša žess aš hiš svokallaš vęndi hefur žróast, m.ö.o. greišsla fyrir samfarir (kynlķf).

Žetta fyrirkomulag aš greišsla sé innt af hendi fyrir kynlķf er eins gamalt og heimildir herma um tilveru mannskepnunnar į jöršinni. Mį žar nefna frįsagnir af borgum sem kallašar voru Sódóma og Gómora auk fleiri frįsagna. Žróunin į greišslu fyrir kynlķf mį rekja til žarfa kvennkynsvera į forsögulegum tķma um vernd fyrir utanaškomandi ógn.

Žaš sem einkennir framgöngu forréttindakvenna er žaš aš žęr hunsa aš horfast ķ augu viš megin įstęšu žess sem žęr kalla vęndi ž.e. greišsla fyrir kynmök.

Įstęšan fyrir žvķ aš kynlķf er verslunarvara er frambošiš į žjónustunni. Ef ekki vęri föl sś žjónusta sem žęr (forréttindakonur) kalla vęndi yršu engin višskipti.

Ķ sumum rķkjum er verslun meš kynlķfsžjónustu talin vera lögleg atvinnustarfsemi og er undir eftirliti hins opinbera svo halda megi ķ skefjum hinum óvinsęlu kynsjśkdómum sem er ķ sumum tilvikum fylgifiskur nįins sambands karls og konu, kynlķfs.

Žaš sem gleymst hefur ķ barįttunni hjį forréttindakonum er hvernig byrjar sś starfsemi sem žęr kalla vęndi?

Ef taka į mark į žeim upplżsingum sem berast meš fjölmišlum er varšar višskipti meš kynlķf žį eru žaš aš stślkur, konur, sem hafa séš aš fljótteknir peningar fįst meš žvķ aš leyfa ašgang aš unašsbrunni sķnum. Karlar eru reišubśnir til aš greiša vel fyrir slķka žjónustu eins og stašreyndir liggja fyrir um. Sumir kvennmenn sem leišst haf śt ķ aš selja ašgang aš sķnum unašsbrunni hafa įnetjast eiturlyfjum og séš aušvelda leiš til aš fjįrmagna neyslu sķna meš slķkri žjónustu.

Sumar konur, stślkur hafa vegna mislukkašra framavona sinna um vel borguš störf eins og leikara, fyrirsętustörf og önnur sambęrileg vel launuš störf lent ķ höndum glępagengja og veriš žvingašar śt ķ kynlķfsvišskipti. Žetta gerist žrįtt fyrir mikla herferš ķ mörgum löndum til žess aš fręša kvennfólk um žessa hęttu. Žessi starfsemi meš kynlķfsžjónustu hefur žróast meš aškomu bęši karla og kvenna aš žessum žvingunum.

Mörg dęmi eru um aš konur hafi stašiš fyrir rekstri kynlķfs žjónustustöšva sem kölluš voru hóruhśs og voru žar starfandi kvennmenn sem voru įnęgšar meš skjótfengnar tekjur fyrir litla vinnu.

Hinar barįttuglöšu kvennsur, sem saka karldżriš um allt sem mišur fer į jöršinni, ęttu aš snśa sér aš žvķ aš sjį til žess aš nęg vinna sé fyrir konur, stślkur svo žęr leiti sķšur til starfa ķ kynlķfsbransanum sem gefur góšar fljótteknar tekjur. Fimm til sex daga vinna gefur mjög góšar mįnašartekjur.

Žessi barįttusamkoma, sem um er rętt, hafši engan annan tilgang en reyna aš koma einhverri sök į karlmenn en horfa fram hjį stašreyndum um gang lķfsins. Kynlķf er og veršur drifkraftur dżrarķkisins žrįtt fyrir ofstęki sumra kvenna.

Reykjavķk 6. september 2017

Kristjįn S. Gušmundsson

fv. skipstjóri


Lagasetning Alžingis og stjórnvöld.

Alžingi var sett į stofn til žess aš setja samskiptareglur fyrir žegnana og valdstjórnin (stjórnvöld voru stofnuš til žess aš annast žaš aš fariš vęri eftir žeim reglum sem settar yršu.

Reynslan af žessu samspili hefur oršiš sś aš af hįlfu žeirra sem eiga aš stjórna samkvęmt gildandi lögum vita ekki hvaš lagatextinn merkir og hvernig eigi aš tślka lagatextana. Vegna fyrirspurnar til stjórnvalds (rįšuneytis) žar sem framkvęmd įkvešinna laga var sś aš stundašur var žjófnašur af hįlfu stofnunar sem heyrir undir Alžingi.

Žegar svar rįšuneytisins birtist kom skżrt fram til hvers stjórnvöld eru. Ķ svari frį rįšuneytinu stendur: „Ķ lögum felst almennt ekki skylda fyrir stjórnvöld aš śtbśa gögn eša afla gagna séu žau ekki fyrirliggjandi“

Umrędd fyrirspurn er send var rįšuneytinu var um žaš hvernig tślka bęri framgang įkvešinna laga. Svar rįšuneytisins var annašhvort heimska svarandans eša hręšsla viškomandi viš aš gefa śt opinberlega žann skilning sem leggja į ķ lögin. Įstęša fyrir śtśrsnśningi af hįlfu rįšneytisins er vegna žess aš stundašur hefur veriš žjófnašur af launum rķkisstarfsmanna ķ 10 įr af hįlfu žeirra sem eiga aš framfylgja (starfa eftir (gjöršir žeirra eru afmarkašar ķ lögunum)) umręddum lögum (lög um Kjararįš).

Um er aš ręša žį ašila er eiga aš įkvarša laun žeirra rķkisstarfsmanna sem sviptir voru samningsrétti og verkfallsheimild. Samkvęmt lögunum eiga viškomandi starfsmenn rķkisins, Kjararįš, sem settir voru sem śrskuršarašilar aš taka fullt tillit til launažróunar ķ landi viš śrskurš laun žeirra sem settir voru undir śrskuršarvald žeirra.

Frį 2007 hefur žetta rįš skipulega lękkaš laun įkvešinna ašila ķ hópi rķkisstarfsmanna og ķ september 2017 var stašan sś aš umręddir śrskuršar ašilar höfšu lękkaš laun sumra starfsmanna og fyrrverandi starfsmanna um 30-40%. Umrędd lękkun launa starfsmannanna hefur veriš beinn žjófnašur žar sem hvergi er stafur ķ starfsreglum rįšsins um heimild til aš brjóta rįšningarsamninga žessara starfsmanna og lękka laun žeirra.

Žaš mį alveg tślka afstöšu viškomandi rįšuneytis svo aš žeir óttist žaš aš umrętt rįš myndi hefna sķn į forsvarsmönnum rįšuneytisins ef žeir vogušu sér aš tślka lögin į annan veg en framkvęmd hefur veriš af rįšinu. Žessi ótta afstaša rįšamanna rįšuneytisins kemur einnig fram varšandi lögbrot sem framin eru af dómurum meš svoköllušum utanlaga dómum. Žaš eru dómar sem kvešnir eru upp įn žess aš fariš sé eftir gildandi lögum ķ landinu eins og mörg dęmi eru um.

Utanlaga dómar fįst ekki enduruppteknir žrįtt fyrir kröfur žar um vegna žeirrar smįnar er rķkisvaldiš yrši fyrir žegar upplżst yrši um žį spillingu er į sér staš ķ dómskerfinu svo og hjį stjórnvöldum og Alžingi.

Ef lög eru žaš illa oršuš aš hįmenntašir rķkisstarfsmenn er stjórna rįšuneytunum eru ekki hęfir til aš gefa almennum borgurum upplżsingar um hvaš sé ęttlast til af borgurunum, varšandi įkvęši laganna, er erfitt aš sjį tilganginn meš starfi žeirra. žegar žaš er ašaltilgangur framkvęmdavaldsins (stjórnvalda) aš refsa žegnunum fyrir aš fara ekki eftir lögunum, lögum sem žessir ašilar (stjórnendur) hafa ekki žekkingu į svo aš žeir geti leišbeint hinum almennu borgurum um réttan framgangsmįta viš tślkun laganna eru lögin einskis virši.

Žaš veršur aš tślka žaš svo aš vanvitar séu viš stjórnvölinn ef einfaldar tślkanir į lögunum eigi ašeins aš fįst meš kostnašar-atvinnubóta-vinnu fólks sem kallašir eru dómarar. Svo viršist vera aš lögum sé ungaš śt af Alžingi įn žess aš žeir sem kallašir eru Alžingismenn /konur skilji hvaš žau hafa lįtiš fara frį sér og eigi aš vera samskiptareglur žegnanna.

Žar er komin skżringin į kvörtun landsmanna sem kallast dómarar aš žeir hafi svo mikiš aš gera aš žeir komist ekki yfir aš afgreiša mįlin. Stašan er žvķ sś aš lög sett af Alžingi eru „bull“ er kemur frį fólki er hefur takmarkaša žekkingu į žeim störfum er žeim er ętlaš aš vinna.

Frį sjónarhorni „gįfnaljósanna“ eša vanvitanna sem veljast til setu į Alžingi žį eru ašrir Ķslendingar en žeir svo vitlausir aš žeir skilji ekki gįfnaflóšiš sem kemur frį sölum alžingis og afgreitt žar į fęribandi til žess aš komast ķ frķ frį setu ķ stólum Alžingis įn žess aš žeir viti hvaš žeir eru aš samžykkja.

Žegar žingmenn eru spuršir śt ķ tślkun į įkvęšum laga žį vķsa žeir öllu frį sér til stofnana eins og rįšuneyta. Ķ rįšuneytum er neitaš aš svara fyrirspurnum meš žeim oršum aš starfsmenn rįšuneyta séu ekki skyldugir til aš svara.

Stašan er žvķ sś aš sett voru lög til aš įkveša ofurlaun žingmanna. Lögin eru svo illa unnin aš svokallaš Kjararįš telur sig geta stoliš af launum žeirra rķkisstarfsmanna sem einnig voru felldir undi įkvöršun rįšsins og žar meš brotiš į samningsrétti starfsmannanna. Ķ lögunum sem eiga aš tryggja ofurlaun žingmanna var einnig įkvęši um aš śrskurši Kjararįšs verši ekki skotiš til annars śrskuršarašila. Žjófnašurinn ķ framkvęmd Kjararįšs er žar meš samkvęmt śrskurši Alžingis endanlegur og löglegur žjófnašur žvķ alžingismenn og konur hafa hunsaš aš taka įbendingum um lögbrotin sem framin eru af Kjararįši.

Žjófnašur Kjararįšs af launumsumra rķkisstarfsmanna į tķmabilinu 2007 – 2016 er um 30% .

Svo viršist sem Alžingi sé oršiš aš leikhśsi fįrįnleikans eins og gerist ķ einręšisrķkjum. Mį žar benda į viršingarleysi žingmanna sem telja kvennfatatķskusżningar séu vel framkvęmanlegar ķ sölum Alžingis.

Reykjavķk 2. įgśst 2017

Kristjįn S. Gušmundsson

fv. skipstjóri


Eyšilegging stżrimannaskólans ķ Reykjavķk.

Mešfylgjandi grein sem skrifuš var 1997 en var ekki birt aš ósk formanns Rannsóknarnefndar sjóslysa vegna žeirrar ólgu er var innan hagsmunaašila L.Ķ.Ś og S.Ķ.K. gagnvart Rannsóknarnefnd sjóslysa.

Ķ ljósi žeirrar ólgu er gosiš hefur upp ķ žjóšfélaginu vegna sameiningu skóla er rétt aš rifja upp herferš atvinnurekenda gagnvart Sjómannaskólanum ķ Reykjavķk.

Sś nišurlęging sem skólinn hefur oršiš fyrir eftir yfirtöku L.Ķ.Ś og S.Ķ.K į stjórn skólans og eyšileggingu hans er rétt aš rifja upp eyšileggingu skólans. Frįsagnir herma aš viš starfslok hafi skólastjórinn G.Į.E. afhent tugi milljóna króna til žeirra sem tóku viš stjórn skólans. Fé sem safnaš hafši veriš af velunnurum skólans ķ žeim tilgangi aš fegra umhverfi skólans.

Hvaš hefur oršiš um žetta fé?

Samkvęmt upplżsingum sem fengist hafa er nišurrifsstarfsemin ķ hśsnęši skólans ķ fullum gangi. M.a. hefur frést aš innvišir skólans fįi ekki aš vera ķ friši fyrir nišurrifsöflunum. Myndir af nemendum og kennurum sem prżddu ganga skólans įsamt öšrum menjum frį fyrri skólatķš hafa veriš fjarlęgšar ķ žeim tilgangi einum aš ekkert skuli skiliš eftir er minni į blómatķma žessa skólahśsnęšis er tekiš var ķ notkun 1947.

Ósvķfnin og lögbrotiš sem framiš var viš byggingu glerkofaturnsins viš Höfšatorg er dęmi um valdhroka rįšamanna. Samkvęmt lögum įtti aš rķfa efstu hęšir hśssins žar sem žaš skyggir į innsiglingavitann sem er ķ turni hśss Sjómannaskólans en lķtilsviršing gagnvart lögum og skemmdarešli rįšamanna hefur haft yfirhöndina meš ofbeldinu.

Reykjavķk 21. jślķ 2017

Kristjįn S. Gušmundsson

fv. skipstjóri

 

Sjómannaskólinn ķ Reykjavķk og hugmyndir um eyšileggingu hans.

Fram eru komnar hugmyndir um aš koma menntun sjómanna undir vald atvinnurekenda og leggja nišur Sjómannaskólann ķ Reykjavķk. Er sś stefna skiljanleg frį sjónarhorni LĶŚ sem hefur lżst sig žess fżsandi aš taka viš rekstri skólans. Meš hlišsjón af umhyggju į žeim bę fyrir menntun sjómanna er žetta mikiš įhyggjuefni žeirra sem gera sér grein fyrir žörfum sjómanna ķ žessum efnum.

LĶŚ hefur leynt og ljóst ķ mörg įr reynt aš draga śr öllu er varšar menntun fyrir sjómannastéttina. Hafa forystumenn žeirra lagst gegn öllum tilraunum til aš auka menntun til handa sjómönnum. Ef ekki hefši komiš til stjórnvaldsašgerša en LĶŚ valdiš lįtiš rįša feršinni hefši menntun sjómanna veriš aflögš eša stórlega skert. Žar į bę er stefnan "ALLTAF MĮ FĮ ANNAŠ SKIP OG ANNAŠ FÖRUNEYTI".

Žaš hlżtur aš vera allundarleg afstaša stjórnvalda aš sjį ekki sóma sinn ķ aš hlśa aš og efla menntun sjómanna sem standa undir žvķ velferšarķki sem viš bśum ķ. Stęrsti hluti žjóšartekna, eyšslufé rķkisins, kemur frį starfi žessara manna en minnstu kostaš til af hįlfu rķkisins. Tilkostnašur ķslenska rķkisins til menntunar ķslenskra sjómanna er til skammar ķ ljósi žess aš aršur af vinnu žessara manna stendur undir žjóšarskśtunni.

Ef ķslensk stjórnvöld hefšu sinnt sķnu hlutverki og eflt menntun ķslenskra sjómanna ķ staš žess aš draga markvisst śr henni į sama tķma og menntun į öšrum svišum er aukin svo aš fjįrhagskerfi žjóšarinnar er aš sligast undan byršinni aš sögn forystumanna žjóšarinnar, žį hefšu veriš fęrri örkumla Ķslendingar ķ dag.

Žaš hefur veriš ljóst ķ mörg įr aš slysatķšni į ķslenskum skipum er óešlilega hį. Žaš er einnig ljóst aš hin hįa slysatķšni stafar af skorti į tilsögn (kennslu) ķ hvernig standa eigi aš vinnu og hvaš menn eigi aš varast. Flestir višurkenna aš starf sjómannsins er eitt hęttulegasta starf ķ nśtķma samfélagi. Hvaš er gert af hįlfu rķkisins til aš koma ķ veg fyrir slys til sjós?

Eftir margra įra barįttu nįšist fram aš stofnašur var Slysavarnaskóli sjómanna. Sį skóli var settur į laggirnar til aš kenna mönnum hvaš hęgt er aš gera til aš bęta įstandiš eftir aš slys hefur oršiš, m.ö.o. "Kennsla ķ eftirmešferš slysa". Kennsla ķ aš minnka žann skaša sem hugsanlega getur oršiš ef ekkert er aš gert eftir slys. Hvaš hefur veriš gert af hįlfu rķkisins eša śtgeršarašila til žess aš koma ķ veg fyrir slysin. Žaš er ekki veriš aš koma ķ veg fyrir slysin meš žvķ aš bśa skipin margs konar neyšarbśnaši sem śtgerširnar eru žvingašar til aš lįta um borš meš stjórnvaldsaš- geršum. Kennsla til handa sjómönnum svo koma megi ķ veg fyrir aš žeir lendi ķ slysum er nįnast engin. Samkvęmt lögum er skipstjórum skylt aš sjį um aš skipverjar fįi tilhlżšilega fręšslu um borš. Er hęgt aš segja aš um slķka fręšslu sé aš ręša žegar um 10% sjómanna slasast į hverju įri.

Ef menn vilja hugleiša žaš hvaš koma hefši mįtt ķ veg fyrir margan harmleikinn ef bśiš hefši veriš aš ķslenskri sjómannastétt eins og henni ber. Žį vęru mörg börn ķ fašmi föšur sķns sem nś eiga ašeins minningar og mörg eiginkonan meš bros į vör ķ staš tįrvotra augna.

Žeir sem fylgst hafa meš slysasögu ķslenskra sjómanna sķšustu įratugi vita aš fjöldi ķslenskra skipa hafa veriš óhaffęr ķ žeim skilningi sem lagt er ķ haffęri skips ķ dag. Mörg žessara skipa hafa farist meš allri įhöfn. Žaš er višurkennt aš mörg žessara skipa voru smķšuš įšur en ķslensk stjórnvöld og löggjafarsamkunda sįu įstęšu til aš breyta žį gildandi reglum. Skip žessi voru smķšuš meš hlišsjón af žekkingu manna į žeim tķma og fyrir žęr veišar sem žį tķškušust. Sķšan var žessum skipum breytt til notkunar til veiša meš öšrum veišarfęrum. Veišarfęrum sem žau voru ekki hönnuš fyrir. Žetta var ekki hindraš af ķslenskum stjórnvöldum og śtgeršavaldiš sį ekki įstęšu til annars en auka sinn hagnaš meš žvķ aš nota öflugari veišarfęri įn tillits til žess hvort skipiš bęri bśnašinn eša ekki. Žvķ er śtgeršum ekki treystandi frekar ķ dag til aš annast öryggismįl sjómanna.

Žvķ mį bęta hér viš aš samtök śtgeršamanna eru aš sękjast eftir žvķ aš taka aš sér eftirlit meš skipum fyrir hönd flokkunarfélags og stefna aš žvķ aš opinbert eftirlit meš skipum verši lagt nišur. Sér hver sem vill hvert stefnir žį eša beint ķ "ALLTAF MĮ FĮ ANNAŠ SKIP OG ANNAŠ FÖRUNEYTI, TRYGGINGARNAR BORGA..

Ef skošuš eru einstök slys er oršiš hafa į ķslenskum skipum eru orsakir žeirra eins og raušur žrįšur af mistökum. Mistökum er rekja mį til žess aš mönnum hefur ekki veriš sagt til (kennt) hvernig standa į aš vinnu svo eigi hljótist tjón af. Er žar um aš ręša mistök frį ęšstu stöšum um borš og nišur śr.

Sem įbending um ķ hverju orsakir slysanna felast mį benda į eftirfarandi:

* Skipverjar vita ekki hvaš hinir żmsu skipshlutar heita né hlutir veišarfęra. Hvernig er hęgt aš koma fyrirmęlum rétt til skila ef allir tala ekki sama tungumįliš?

* Fyrirmęli um hķfingar į vindum eru żmist hróp og köll eša margskonar bendingar sem misskiljast. Hve oft heyrist eftir slys aš bendingar hafi veriš misskildar?

* Vanžekking skipstjórnarmanna į tilskipunum stjórnvalda um öryggi į vinnustaš. Žvķ mišur er svo algengt aš ekki sé fariš aš lögum og reglum sem ķ gildi eru aš ótrślegt er. Ķ sumum tilvikum er boriš viš mannafęš um borš og žvķ ekki hęgt aš fara aš lögum.

* Vanžekking skipstjórnarmanna ķ aš stašsetja skip er oft leišir til žess aš žau stranda. Žvķ er spurt, er nokkur žörf į aš vera aš kenna žessum mönnum? Ungum mönnum er hleypt ķ nįm ķ grunnskólum. Nįm sem sagt er til žess aš žeir öšlist réttindi til skipstjórnar į skipum undir 30 brl. Mörgum ungum manninum hefur oršiš hįlt į žessari kennslu og mega sumir žeirra žakka fyrir aš hafa sloppiš lifandi.

* Vanžekking margra skipstjórnarmanna į styrk efna og leyfilegu įlagi ķ vinnu. Er oft meš ólķkindum hvaš mönnum dettur ķ hug aš setja saman s.s. lįsa, kešjur, króka, vķra og tóg įn žess aš tekiš sé tillit til viš notkun hvaš veikasti hlekkurinn žolir. Oft er žaš svo aš veišarfęri eru stękkuš ķ skipum įn žess aš tekiš sé tillit til žess hvort bśnašur skipsins žolir žaš. Daušaslys hefur hlotist af notkun vindu sem ekki var nógu öflug til aš hķfa žann žunga sem ętlast var til.

* Skortur į verkstjórn į vinnustaš er orsök margra slysa. Afleišingin er óöguš vinnubrögš sem oft verša handahófskennd į örlagastundu. Žar kemur skżrast fram skortur į tilsögn til handa skipverjum.

Af framansögšu eru žaš ekki afskipti śtgeršarašila sem koma ķ veg fyrir slysin. Žaš veršur aldrei gert nema meš tilskipun stjórnvalda um fręšslu sem fylgt er eftir og skóla sem ekki er hįšur duttlungum hagsmunaašila. Ef einhver dugur er ķ ķslenskum stjórnvöldum žį į aš koma upp öflugum skóla sem žjónar žessari starfsgrein žjóšfélagsins. Skóla sem ekki er hįšur hagsmunaašilum, ž.e.a.s śtgeršarašilum. Ętti aš sameina Sjómannaskólann ķ Reykjavķk og Slysavarnaskóla sjómanna auk žess sem taka į upp öfluga kennslu ķ žeim margbreytilegu störfum sem fylgja sjómennsku. Kenna mönnum öguš vinnubrögš svo ekki hljótist af slys vegna žess aš einhver misskildi bendingu eša skildi ekki fyrirmęli er hann fékk žvķ hann vissi ekki hvaš hlutirnir heita. Öguš vinnubrögš er koma ķ veg fyrir "REDDINGAR" eins og žegar menn grķpa til og ętla sér aš leysa flękju į veišarfęri sem er aš renna śt eša veriš aš hķfa inn. Margar "REDDINGARNAR" hafa kostaš limlestingu og ęvilanga örkuml.

Žessar skyndi reddingar mį koma ķ veg fyrir meš góšri fręšslu ķ góšum skóla og er brżnasta verkefniš ef hugur fylgir mįli aš menn vilji fękka slysum.

Hugmyndir eins og fram hafa komiš um Heilsustofnun sjómanna, sem į samkvęmt lżsingu bošbera žessarar nżju stefnu aš leysa öll vandamįl vegna slysa til sjós meš nżtķsku skrįningu af hįlfu lękna, er ekkert annaš en aš skapa į žjįlfunarstöš fyrir lęknastéttina. Ęfingarstöš fyrir lękna sem fį slasaša menn til mešferšar.

Viš viljum koma ķ veg fyrir slysin. Komast hjį žvķ aš leita ašstošar lękna vegna slysa. Viš žiggjum meš žakklęti ašstoš žeirra vegna sjśkdóma en viljum komast hjį žvķ aš leita eftir žeirra ašstoš vegna slysa. Žetta gerum viš meš žvķ aš fękka slysunum og helst aš koma ķ veg fyrir žau.

Žótt öfund rķki ķ sumum herbśšum vegna glęsilegs skólahśss į skemmtilegum staš žį mį slķk öfund ekki rįša feršinni žegar aš hagsmunum sjómanna kemur. Žessi bygging į ekki aš vera föl žótt ķ boši vęri sjįlft hśsnęši Hįskóla Ķslands viš Sušurgötu. Žaš er ekki allt fengiš meš žvķ aš setja "HĮ" fyrir framan skóli. Žetta er eingöngu til ašgreiningar į skólum. Nśverandi valdhafar eiga ekki aš svķvirša minningu žeirra stórhuga manna sem réšust ķ byggingu Sjómannaskólans. Bjarni Benidiktsson žįverandi borgarstjóri tryggši skólanum landrżmi žótt žaš hafi veriš skert af žeim sem į eftir komu ķ valdastól. Mį geta žess hér aš fjįrveitingavaldiš sį ekki sóma sinn ķ aš veita fé til višhalds į Sjómannaskólanum og var hann vart vatnsheldur ķ marga įratugi. Var žaš svo į įrunum 1954-1970 aš ķ sušlęgum slagvešrum rigndi inn į borš skólanema og įttu žeir fullt ķ fangi meš aš verja nįmsbękur sķnar.

Ef nokkuš er aš marka fögru oršin, sem valdhafar hafa lįtiš śt śr sér viš hįtķšleg tękifęri ķ sambandi viš störf sjómanna, eiga žeir aš sjį sóma sinn ķ aš efla menntun sjómanna. Allra sjómanna, undirmanna sem yfirmanna og leggja sitt af mörkum til aš fękka slysum til sjós. Fjįrmunum sem verja žarf til slķkrar fręšslu skila sér ķ minni kostnaši viš heilsugęslu, minni žjįningum slasašra, fęrri tįrum barna og eiginkvenna sjómanna.

Žaš ber aš hafa ķ huga aš:

FLEST SLYS ER HĘGT AŠ VARAST

SLYS VERŠUR EKKI FYRIR TILVILJANIR

SLYS ORSAKAST AF HĘTTULEGUM AŠSTĘŠUM

OG /EŠA

HĘTTULEGUM AŠGERŠUM.

Ef hęgt er aš varast slysin ber aš gera žaš.

Hverjir eiga aš sjį um aš allt sé gert til aš varast slysin?

Žeir sem hafa žekkinguna og valdiš til aš koma ķ veg fyrir žau.

Žvķ beinist öll athyglin nś aš stjórnvöldum aš gera žaš sem gera žarf til aš fękka slysum og efla skóla sjómanna en ekki aš drag śr žeirri fręšslu sem ķ boši er. Breyta skólanum ķ alhliša fręšslustofnun fyrir sjómenn og kennir mönnum aš vinna öll žau störf sem vinna žarf um borš. Nįmiš į aš byggjast į bóklegri og verklegri kennslu.

Forsvarsmašur LĶŚ lét hafa eftir sér, aš atvinnugreinin eigi aš standa frammi fyrir įbyrgš į žvķ hvaša nįmsefni sé kennt ķ žessum skóla og hvaš henti mönnum aš nema.

Hvķ hefur žessi atvinnugrein ekki séš sóma sinn ķ aš fara aš lögum og sjį til žess aš sjómenn fįi žį tilsögn um borš ķ skipum eins og kvešiš er į um ķ siglingalögum og sjómannalögum svo koma megi ķ veg fyrir slysin. Žaš hefur aldrei veriš bannaš aš gera betur en lögin kveša į um. Žvķ hefur śtgeršum og forsvarsmönnum žeirra stašiš opiš ķ langan tķma aš grķpa til ašgerša umfram žaš sem lögin kveša į um svo fękka megi slysum um borš ķ ķslenskum skipum. Ekki hefur boriš į žvķ aš af hįlfu śtgerša hafi veriš gripiš til ašgerša sem nį lengra en lögin kveša į um, frekar hiš gagnstęša. Žvķ er spurt: Eru slysin nįttśrulögmįl sem enginn fęr breytt aš mati forsvarsmanna śtgerša?

Žvķ mišur viršist įstęšan vera sś aš "ALLTAF MĮ FĮ ANNAŠ SKIP OG ANNAŠ FÖRUNEYTI". Žaš hefur veriš fękkaš svo į skipunum aš ekki er hęgt, aš sögn skipstjórnarmanna, aš fara eftir lögunum er varša sjómennsku og siglingar.

R.vķk október 1997

Kristjįn Gušmundsson

skipstjóri.


Eru stjórnvöld žjófar (žingmenn og framkvęmdavald)

Stjórnvöld eru frumkvöšlar aš lagasetningu į Ķslandi og gęta žess vel aš lögin séu svo illa oršuš aš hęgt er aš tślka žau eftir eigin gešžótta. Sį sem hefur yfir nęgu fjįrmagni aš rįša og hefur stjórnendur sem leppa sķna, og žar meš alžingismenn, ręšur tślkun laganna til eigin hagsbót sem oftast er andstętt yfirlżstum tilgangi meš lagasetningunni.

Žetta framferši stjórnvalda kemur skżrt fram varšandi lög um starfsemi Kjararįšs. Kjararįš var sett į laggirnar og įtti aš létta af žingmönnum og öšrum stjórnendum lands og žjóšar žvķ vandamįli aš įkveša hver laun žeirra skyldu vera en mikill įgreiningur hafši veriš ķ mörg įr um eigin įkvaršanir žessara ašila um laun sķn.

Til žess aš breiša yfir megintilgang lagasetningarinnar um Kjararįš var fjöldi starfsmanna rķkisins settir undir śrskurš žessa rįšs varšandi laun sķn. Reynslan hefur oršiš sś aš umrętt Kjararįš hefur stundaš skipulagšan žjófnaš į launum sumra rķkisstarfsmanna allt frį įrinu 2007 eins og sannanir liggja fyrir um.

 

Žegar leitaš er eftir žvķ hjį stjórnvöldum hvaš varšar tślkun laga um störf Kjararįšs er svariš frį žeim aš žeim sé ekki skylt aš svara neinu er varšar tślkun laga. Žetta svar fékkst frį rįšuneyti eftir aš erindi var sent žangaš, samkvęmt skriflegri įbendingu frį žingmanni um žaš hvet ętti aš leita eftir upplżsingum um tślkun į lögum um Kjararįš. Spurningin var: Hvort af hįlfu rįšsins (Kjararįšs) vęri heimild til aš lękka į skipulegan hįtt laun rķkisstarfsmanna sem settir hafa veriš undir śrskuršarvald žeirra hvaš varšar laun.

Sannanir eru fyrir hendi um skipulagša lękkun launa sumra rķkistarfsmanna frį įrinu 2007 og nemur lękkunin milli 30% og 40% ķ september 2016.

Žrįtt fyrir aš hvergi finnist stafur ķ lögunum um heimild rįšsins til lękkunar launa heldur skżr fyrirmęli um aš rįšiš skuli taka fullt tillit til launažróunar ķ landinu viš śrskurši sķna hunsar Kjararįš aš svara fyrirspurnum.

Svķviršingin af hįlfu žeirra misyndismanna sem skipašir hafa veriš ķ žetta rįš kristallast ķ svörum er borist hafa frį rįšinu. Sem dęmi um framferši af hįlfu žessara ašila hafa lišiš 33 mįnušir į milli śrskurša rįšsins vegna launa sumra starfsmanna žrįtt fyrir umtalsveršar hękkanir launa į markaši rķkisstarfsmanna į tķmabilinu.

Framferši rįšsins og įbyrgšamanna į rįšinu, ž.e. žingmanna, kristallast ķ svörum ašila sem allir vķsa frį sér įbyrgš į lögbrotum Kjararįšs. Žaš er višurkennt af ašilum, sem leitaš hefur veriš til um svar viš žvķ hvort Kjararįš hafi heimild til skipulegrar lękkunar launa rķkisstarfsmanna aš eigin gešžótta, aš ekki sé aš finna slķka heimild ķ lögum um störf Kjararįšs.

Žar sem įbyrgšarašilar aš starfsemi Kjararįšs vilja ekki taka įbyrgš į ólöglegu athęfi žeirra er skipa Kjararįš er augljóst aš sś launalękkun sem oršiš hefur hjį rķkisstarfsmönnum af völdum Kjararįšs er hreinn žjófnašur sem rķkisvaldiš ber įbyrgš į. Veršur žaš aš teljast undarlegt framferši af ašilum (stjórnvöldum) sem eiga aš sjį um aš žegnarnir fari aš lögum sem ķ gildi eru aš žessir ašilar (stjórnvöld) standi ķ skipulögšum žjófnaši af starfsmönnum sķnum.

Žjófastimpillinn veršur višlošandi stjórnvöld (žingmenn og framkvęmdavald) žar til leišrétt hefur veriš hiš ólöglega athęfi (žjófnaš af launum rķkisstarfsmanna) af hįlfu žeirra er skipa Kjararįš.

Reykjavķk 17. jślķ 2017

Kristjįn S. Gušmundsson f

v. skipstjóri


Hruniš og ręningjastarfsemi.

Stöšugt kemur betur og betur ķ ljós hiš sérstaka innręti žeirra er stjórna ķslenska rķkinu.

Eftir aš milljöršum hafši veriš stoliš af hinum almennu borgurum į Ķslandi viš svokallaš bankahrun sem var skipulagšur innanhśss žjófnašur, en kallaš gjaldžrot, kemur sķfellt ķ ljós hvernig stjórnvöld (rķkisstjórn) og Alžingi stunda aršrįn af borgurunum.

Hiš skipulagša gjaldžrot bankanna sem var ekkert annaš en innanbśšar bankarįn er nś fariš aš sżna sitt rétta andlit. Žegar ljóst er oršiš aš eigur sem hirtar voru af eigendum sķnum į Ķslandi fyrir hönd bankans hafa žęr veriš seldar meš miklum hagnaši svo skiptir milljöršum ķslenskra króna. Žį stendur ekki til aš skila žvķ fjįrmagni til žeirra sem žvķ var stoliš af heldur skal greiša śtvöldum starfsmönnum hins svokallaša žrotabśs, t.d. Landsbankans, umtalsveršum fjįrhęšum sem žóknun.

Stjórnvöldum sem eiga aš sjį um aš skipulagšir žjófnašir fįi ekki žrifist į landinu horfa meš velžóknun į žann žjófnaš sem er ķ undirbśningi viš śtdeilingu į hundrušum milljóna til manna sem hafa veriš į fullum ofurlaunum viš störf sin ķ sambandi viš hreinsun eftir hiš skipulagša gjaldžrot (bankarįn).

Žaš vęri nęr fyrir stjórnvöld aš vakna til lķfsins og sjį til žess aš žeir fjölmörgu Ķslendingar sem fóru illa śt śr hinu skipulagša bankarįni Landsbankans, og töpušu umtalsveršum fjįrhęšum, fįi hluta af tapinu til baka žvķ žeir eiga žetta fé en ekki starfsmenn žrotabśsins.

Verši žessu fé ekki skilaš til žeirra sem töpušu į bankarįninu veršur žar um žjófstoliš fé aš ręša og žiggjendur verša žvķ žjófsnautar.

Reykjavķk 15. jślķ 2017

Kristjįn S. Gušmundsson

fv. skipstjóri


Fjįrmįlarįšherra og skattaundanskot.

Fjįrmįlarįšherra fer mikinn ķ mįlefni er varšar svarta starfsemi į landinu og heimfęrt undir kennitöluflakk og notkun reišufjįr til višskipta. Telur rįšherrann aš undanskot frį skatti skipti milljöršum.

Į sama tķma og rįšherrann telur sig hafa fundiš tekjuleiš fyrir rķkissjóš stundar žessi rįšherra žį óžokkaišju aš hafa fé af starfsmönnum rķkisins meš ólöglegum ašgeršum af hįlfu gengis sem kallast Kjararįš og rįšherrann stóš aš setningu laga ķ desember sķšastlišnum til stašfestingar į hinum ólöglegu ašgeršum (starfsemi) sem framdar eru af hįlfu žessa rįšs.

Samkvęmt įkvęšum ķ stjórnarskrį landsins skuli allir žegnar landsins vera jafnir fyrir lögunum en žegar kemur aš starfsemi hins svokallaša Kjararįšs sem sett var į laggirnar til aš fela įkvaršanir um ofurlaun til rįšherra, žingmanna og dómara er annaš višhorf hans.

Žaš sem er sérstakt viš žessa išju Kjararįšs er aš fjįrmagn til aš greiša ofurlaunin til hinna śtvöldu (svķnanna ķ sögu Orwells) žį er žvķ fjarmagni stoliš af launum starfsmanna rķkisins sem settir voru undir śrskuršavald žessa rįšs og žeir sviftir réttindum sķnum til kjarabarįttu sem ašrir launžegar hafa. Frį tilkomu žessa kjararįšs til aš įkvarša laun žingmanna o.fl. hafa laun margra starfsmanna rķkisins veriš skert um 30 til 40% į įrunum 2007-2017. Er žar um hreinan žjófnaš aš ręša, af hįlfu rįšsins, žvķ rįšiš skal samkvęmt lögunum um starfsemi rįšsins taka tillit til žróunar launa į vinnumarkaši. Er hvergi stafur ķ lögunum um heimild rįšsins til žess aš lękka laun starfsmanna rķkisins, nišur fyrir launažróun ķ landinu, sem heyra undir śrskuršarvald rįšsins.

Žeir rķkisstarfsmenn sem hafa veriš sviptir launum sķnum ólöglega aš stórum hluta, meš valdboši stjórnvalda mega, žakka fyrir aš žeir žurfi ekki aš greiša skattana af hinum vangoldnu launum ķ ljósi hugarfars rįšherrans.

Kjararįš var sett į laggirnar til žess aš ekki vęri hęgt aš įlasa ašilum (žingmönnum o.fl.) fyrir žaš aš skammta sér sjįlfir launin og tekiš yrši tillit til žróunar ķ launamįlum į almennum launamarkaši viš įkvöršun launa til žeirra sem felldir voru undir rįšiš. Samkvęmt ummęlum žingmanns var aldrei meiningin aš rįšiš stęši fyrir lękkun į launum žeirra sem undir rįšiš falla en žaš ętti aš fylgja launažróun ķ śrskuršum sķnum.

Framferši Kjararįšs ķ žvķ aš lękka laun sumra starfsmanna rķkisins veršur žvķ aš teljast hreinn žjófnašur af hįlfu rįšsins. Žaš er eins meš afgreišslu laga um žetta rįš og fleiri lagasetningar aš ašilar löggjafasamkomunnar viršast ekki vita hvaš žeir eru aš gera. Ašalatriši ķ störfum stjórnaržingmanna er aš greiša atkvęši meš žvķ sem kemur frį rķkisstjórninni og skiptir žį ekki mįli oršalag laganna né tilgangur meš lögunum.

Reykjavķk 11. jślķ 2017

Kristjįn S. Gušmundsson

fv. skipstjóri


SPORTVEIŠI OG MANNGĘSKA

Yfir sumartķmann er mikiš rętt um laxveiši og žį įnęgju sem žaš veitir mönnum.

Ķ sambandi viš žetta sport er einnig rętt um slęmt athęfi sem kalla mį misžyrmingu dżra.

Margur veišimašurinn mun verša vondur yfir žessari yfirlżsingu um žetta sport en sį eša sś hefur ekki hugleitt allar hlišar mįlsins.

Veišar hafa fylgt mannskepnunni frį örófi alda žegar lķfsafkoma mannsins byggšist į veišum. Ķ dag viršist veišimennska snśast um sżndarmennsku mannskepnunnar. Veišar snśast ekki um žaš aš afla sjįlfum sér og sķnum fęšu. Veišimennska er ķ dag leikaraskapur og sżndarmennska žvķ žaš er talinn upphefš ķ žvķ aš geta veitt hvort sem žaš er meš byssu eša krókaveišarfęri stangveišimanna. Menn hęla sér af žvķ hve mörg dżr žeir hafi veitt hvort sem žaš eru rjśpur eša laxar o.fl.

Žaš sem er oršiš sérkennilegt og ómannśšlegt viš veišar er hjį žeim sem stunda laxveišar ķ žeim eina tilgangi aš lķfga upp į egóiš meš žvķ aš veiša lax meš krókaveišarfęri eingöngu meš žį fyrirętlun aš sleppa laxinum eftir aš hann er komin į land. Žessir ašilar gera sér ekki grein fyrir žvķ aš slķk framkoma viš lķfveru er mannvonska og nķšingsskapur. žessir ašilar gera sér enga grein fyrir žvķ aš laxinn hefur tilfinningar engu sķšri en mannskepnan sem er aš veiša fiskinn.

Žessir mannvonsku veišimenn gera sér ekki grein fyrir žvķ hvaš gerist ķ munnholi fisksins viš įtökin sem verša frį žvķ aš fiskurinn gleypir agniš žar til hann er kominn į land og ómannśšlegu ašferšina viš aš slķta öngulinn śr munni fisksins.

Til er fyrirbęri ķ ķslensku samfélagi sem kallaš er dżraverndarsamtök sem lįta stundum ķ sér heyra en hafa ekki séš sóma sinn ķ aš hafa afskipti af žessari śtgįfu af manngęsku. Sennilegt er aš dżravernd nįi ašeins til žeirra skepna sem talin eru hafa heitt blóš. Ašrar lifandi verur séu fyrir utan starfssviš žeirra.

Samkvęmt fregnum um laxveiši žį fylgja kvašir veišileyfum ķ sumum įm um aš löxum yfir įkvešinni stęrš skuli sleppa strax og žeir eru komnir į land. Žar meš er sökin um mannvonsku hjį seljendum veišileyfa.

Sennilegt er aš žessir sleppiveišimenn hafi ekki gert sér grein fyrir žeim sįrsauka sem žeir valda fiskinum frį žvķ fiskurinn gleypir agniš žar til honum er sleppt auk framtķšar skaša ķ munnholi fisksins. Žetta vęri veršugt umhugsunarefni fyrir žessa EGO – veišimenn.

Reykjavķk 9. jślķ 2017

Kristjįn S. Gušmundsson

fv. skipstjóri


Allsherjar vanhęfi allra dómara gęti oršiš ķ dómsmįli.

Žessi ummęli eru höfš eftir Sigurši Tómasi Magnśssyni prófessor varšandi fyrirhugaš dómsmįl Įstrįšs Haraldssonar gegn rķkinu vegna skipun dómara viš Landsrétt.

Meš višurkenningu S.T.M. į vanhęfi dómari til aš eiga ašild aš rekstri mįls fyrir dómi er komin skżringin į žvķ aš endurupptaka mįla fyrir dómi er śtilokuš į Ķslandi žótt sannanir séu fyrir hendi um aš dómarar hafi ekki fariš aš lögum eins og geršist ķ mįli žar sem Siguršur Tómas Magnśsson var dómari. Siguršur T.M. hefur ekki treyst sér til aš stefna undirritušum fyrir ummęli um störf hans sem dómara ķ mįli er hann dęmdi.

Žaš sem er sérstakt viš žessi ummęli er aš allir dómarar eru vanhęfir til aš fjalla um dómsmįl žar sem upp hafa veriš kvešnir dómar utan laga.

Framferši S.T.M. prófessors ķ rekstri žess mįls sem hér er getiš um er samnefnari žeirra dómsmįla sem kęrt hefur veriš śt af žar sem dómarar hafa ekki fariš aš lögum of jafnvel stundaš žjófnaš af mįlsašilum eins og geršist ķ umręddum kęršum dómsmįlum.

Įstęša žess aš mįl fįst ekki endurupptekin, žrįtt fyrir sannanir um lögbrot dómara viš uppkvašningu dóma, er vegna žess aš samtrygging dómara er slķk aš žeir eru allir vanhęfir til aš fjalla um lögbrot hjį starfsfélögum sķnum innan dómarastéttarinnar. Auk žess sem hefndaržorsti žeirra er slķkur aš enginn lögmašur fęst til aš reka dómsmįl gegn dómara fyrir lögbrot hans/ hennar. Margir lögmenn eru dómara-kandķdatar og vilja ekki skemma fyrir framtķšardraumum sķnum.

Ķ annarri frétt ķ fjölmišlum kom fram aš į Ķslandi hafi veriš oršiš viš helming tilmęla frį Evrópurįšinu til aš koma ķ veg fyrir spillingu dómara og žingmanna. M.ö.o. aš višurkennt er aš umtalsverš spilling hefur įtt sér staš ķ störfum dómara en ašeins aš hluta til geršar śrbętur į helmingi tilmęlanna į fullnęgjandi hįtt. Er žar opinber višurkenning į žeirri spillingu er fram fer ķ störfum dómara meš utanlagadómum sem eru algengari en fólk gerir sér grein fyrir og žar meš stašfesting į žvķ aš žaš eru ekki lögin ķ landinu sem rįša feršinni ķ uppkvašningu dóma heldur gešžóttaįkvaršanir mis-hefnigjarnra dómara sem svķfast einskis til aš hefna sķn į mįlsašilum ķ eigin hagnašarskyni.

Spilling ķ dómskerfinu veršur ekki upprętt į mešan Alžingi er skipaš fólki sem hugsar ašeins um aš sverta pólitķska andstęšinga en minni vinna fer ķ aš gera lög žannig śr garši aš hęgt sé fyrir žegnana aš fara eftir žeim sbr. meinsemdina sem fram kom viš skipun dómara ķ Landsrétt. Žar komu fram alvarlegir hnökrar į lögunum um skipan dómara sem hęgt var aš teygja ķ allar įttir eftir pólitķskum hagsmunum rįšherrans og andstęšingum hans ķ pólitķk.

Enn alvarlegri įkśra į žingmenn Alžingis er birt ķ Fréttablašinu 13. jśnķ 2017 eftir Sigmund D. Gunnlaugsson og varšar skilningslausa afgreišslu žingmanna į lögum frį Alžingi ašeins til aš fylgja flokkslķnum en ekki til aš samžykkja lög sem hęgt sé aš fara eftir. Samžykkt lög į Alžingi samkvęmt fyrirmęlum flokksforystunnar įn žess aš vottur af skynsemi felist ķ lagatextanum.

Lagasetning į Ķslandi viršist mótast af hagsmunum pólitķkusa į žingi en ekki hagsmunum žegna landsins sem žurfa aš fara eftir teygjanlegu oršabulli žingmanna sem žingmenn sjįlfir ekki skilja žegar į reynir.

Er oršiš tķmabęrt aš sett verši ķ žingskaparlög aš umręšur į žingfundum skulu ašeins vera um oršalag laga sem eru til umręšu eša eftirlits en banna allt pólitķskt blašur um hvaš pólitķskir andstęšingar hafi sagt įšur. Allar atkvęšaveišar į aš banna ķ žingsal og žvķ mętti loka fyrir sjónvarpsśtsendingar frį žingfundum ef žaš gęti leitt til betri og skilvirkari starfa af hįlfu žingmanna. Sį vanvitagangur sem višgengist hefur į Alžingi aš afgreiša 50-60 mįl (lög o.fl.) meš atkvęšagreišslu į sķšasta degi žings (nokkrum klukkutķmum) fyrir hlé er vķsbending um flokksręši en ekki sjįlfstęši žingmanna. Atkvęšagreišsla fer fram į flokkslķnunni įn sannfęringa žingmanna.

Ummęli formanns Vinstri Gręnna um eftirlitsskyldu žingmanna meš framkvęmd laga viršist vera lķtils virši ķ ljósi allra žeirra laga sem sett eru og virka sķšan öfugt viš hugmyndir žingmanna žegar į reynir.

Er oršiš tķmabęrt aš žingmenn sjįi sóma sinn ķ setningu laga sem hęgt sé aš fara eftir en afgreiši ekki hįlf kvešnar vķsur og skilji svo ekkert ķ žvķ žegar allt önnur tślkun į settum lögum kemur fram en žeir töldu sig hafa samžykkt. Lagasetning alžingismanna viršist vera pólitķskur leikaraskapur įn žess aš žeir viti hvaš žeir eru aš gera eša hver tilgangurinn er meš starfi žeirra.

Hin svokölluš dómsmįl žar sem tekist er į fyrir dómi um tślkun lagaįkvęša samkvęmt oršanna hljóšan eru tilkomin vegna lélegs oršalags į lögum sem mį tślka į żmsa vegu žegar į reynir sbr. vandamįl sem upp hafa komiš ķ nįttśruverndarlögum, lögum um Kjararįš sem hefur lękkaš laun rķkisstarfsmanna įn heimildar og lög um skipun dómara auk fjölda annarra vandamįla hjį žegnum landsins (dómsmįla) sem upp hafa komiš vegna óskżrra og lélegs oršalags į lögum.

Hefši veriš hęgt aš spara žegnum landsins stórfé sem fer ķ skipun Landsréttar meš skżru og skilmerkilegu oršalagi laga sem sett eru af Alžingi. Lög žar sem fram kęmi, įn vafa, hvaš vęri tilgangur meš lagasetningunni og hęgt aš fara eftir įn mistślkunar.

Reykjavķk 13. jśnķ 2017

Kristjįn S. Gušmundsson

fv. skipstjóri


Kjararįš og tilgangur žess (framhald)

Ķ framhaldi af grein undirritašs um Kjararįš og starfsemi žess er oršiš ljóst aš žar er ķ gangi óešlileg starfsemi. Tölvupóstur sem barst frį rįšinu er furšuleg fullyršing er lżsir skorti į skynsemi og skilningi į ešli starfsemi sem ętlast er til aš unnin sé.

Ķ umręddum tölvupósti sem hér fylgir meš kemur fram aš af hįlfu Kjararįšs nįi įkvöršun žeirra ekki til eftirlauna fyrrverandi starfsmanna rķkisins. Žar er af hįlfu rįšsins settar fram fullyršingar sem stangast į viš śrskurš Hęstaréttar nr. 344 frį 2003 og varša eftirlaun starfsmanns er skuli mišast viš laun eftirmanns ķ starfi. ( sjį mešfylgjandi tölvupóst).

_____________________________________________________________________________________

From: Póstur Kjararįš

Date: 18.5.2017 12:21:35

To: Kristjįn S. Gušmundsson

Subject: Re: Fw: Fyrirspurn

Sęll Kristjįn.

Kjararįši er fališ žaš verkefni aš įkveša laun og starfskjör ęšstu embęttismanna rķkisins sem svo er hįttaš um aš žau geta ekki rįšist į venjulegan hįtt vegna ešlis starfanna og samningsstöšu. Įkvöršunarvald rįšsins nęr hins vegar ekki til eftirlauna. Af žvķ leišir aš kjararįš getur ekki lišsinnt žér varšandi nešangreinda fyrirspurn umfram žaš sem fram kom ķ tölvupósti til žķn dags. 19. janśar sl. (sjį hér aš nešan) en bendir žér į aš snśa žér til Lķfeyrissjóšs starfsmanna rķkisins.

Bestu kvešjur,

Anna

_____________________________________________________________________________________

Mįliš er aš undirritašur hafši óskaš eftir fundi meš ašilum aš Kjararįši vegna ólöglegra ašgerša af hįlfu rįšsins viš lękkun launa og žar meš eftirlauna en af hįlfu rįšsins var tölvupóstum ekki svaraš fyrr en haft var sķmasamband viš nokkra śr rįšinu. Starfsmašur rįšsins svaraši aldrei sķma né oršsendingum.

Ķ svari frį Kjararįši er heimskulegt svar um aš Kjararįš hafi ekki įhrif į eftirlaun starfsmanna.

Sį žjófnašur af launum sem fram kemur ķ śrskurši Kjararįšs um laun starfsmanna žar sem laun hafa veriš lękkuš um 30-40% į įrunum 2007-2017 žrįtt fyrir skżr įkvęši laga um starfsemi rįšsins.

Kjararįš skal ķ śrskuršum sķnum ętķš taka tillit til almennrar žróunar kjara į vinnumarkaši.

Framferši af hįlfu Kjararįšs til lękkunar launa getur ekki talist annaš en hreinn žjófnašur af launum starfsmanna rķkisins, svo og eftirlaunum fyrrverandi starfsmanna rķkisins.

Sem skżringu į lękkun launa sumra rķkisstarfsmanna žį lękkušu launin mišaš viš 1. sept. įr hvert um:

4,1 % milli įrann 2007 og 2008

8,5 % milli įranna 2007 og 2009

10,6 % milli įranna 2007 og 2010

11,4 % milli įranna 2007 og 2011

15,1% milli įranna 2007 og 2012

18,0% milli įranna 2007 og 2013

17,7% milli įranna 2007 og 2014

23,9% milli įranna 2007 og 2015

27;8% milli įranna 2007 og 2016

Lękkun launanna er meš vķsan til vķsitölu Hagstofunnar į hękkun launa į almennum launamarkaši hjį rķkisstarfsmönnum į tķmabilinu. Hinn 1. 9 2016 hefur oršiš lękkun į launum į tķmabilinu 1. sept. 2007 til 1. sept. 2016 um 218.000 kr. į mįnuši hjį žeim launžega sem višmišunin į viš og upplżsingum frį Kjararįši.

Hvaša annarlegir hagsmunir eša vinargreišar hafi rįšiš feršinni ķ starfsemi Kjararįšs į žessum įrum getur ekki falliš undir annaš en skemmdarstarfsemi sem allur žjófnašur er.

Strax og tölvupósturinn barst frį nżvöknušu Kjararįši meš yfirlżsingunni um vanžekkingu žeirra į starfi var žeim sendur tölvupóstur sem tilraun til aš vekja ašila af draugasvefni.

Svariš er eftirfarandi:

____________________________________________________________________________________

From: Kristjįn S. Gušmundsson

Date: 19.5.2017 09:34:04

To: Póstur Kjararįš

Subject: Re: Fw: Fyrirspurn

Kjararįš.

Svo viršist į sķšbśnu svari frį Kjararįši aš ašilar žess viti ekki til hvers žeir eru. Sś fįviska sem birtist ķ svari frį rįšinu er óskiljanleg žar sem minnst er į aš įkvöršunarvald Kjararįšs nįi ekki til eftirlauna. Fįviskan nęr svo langt aš rįšsmenn gera sér ekki grein fyrir aš eftirlaun eru mišuš viš laun starfsmanna rķkisins. Fjöldi fyrrverandi starfsmanna rķkisins fį eftirlaun mišaš viš laun eftirmanns ķ starfi sbr. Hęstaréttardóm frį 2003. Žar af leišandi er svar frį rįšinu BULL eins og śrskuršir rįšsins žar sem laun fylgja ekki launažróun ķ landinu žrįtt fyrir skżr įkvęši laganna žar um.

Hvergi ķ lögum um störf Kjararįšs er žess getiš aš rįšiš hafi heimild til aš lękka laun starfsmanna og žar meš eftirlaun fyrrverandi starfsmanna.

Launaskeršingar af hįlfu rįšsins falla undir hreinan žjófnaš af hįlfu rįšsins ef laun samkvęmt įkvöršun Kjararįšs fylgja ekki almennri launažróun starfsmanna rķkisins. Tilkoma Kjararįšs er varšandi vandamįl er upp koma vegna launžega ķ störfum hjį rķkinu sem bannaš er aš fara ķ verkfall vegna kjaradeilna. Žar af leišandi var valin sś leiš aš óhįšir ašilar yršu settir til aš įkvarša laun žeirra sem ekki hafa verkfallsrétt en laun žeirra skulu fylgja almennri launažróun rķkisstarfsmanna en śrskuršarvaldiš Kjararįš skuli įkvarša um önnur atriši sem kölluš hafa veriš "KJÖR", sbr. oršasambandiš „kaup og kjör“ ž.e. ašrir žęttir en beinar launahękkanir į almennum markaši.

Er oršiš tķmabęrt aš ašilar Kjararįšs geri sér grein fyrir hver tilgangur žess sé. Tilgangur meš Kjararįši er ekki aš svķvirša suma launžega hjį rķkisstofnunum meš skeršingu launa eins og reyndin hefur oršiš af hįlfu žessa rįšs. Fįviskan ķ svari frį rįšinu um aš śrskuršir žess hafi ekkert meš eftirlaun aš gera er yfirlżsing um vanžekkingu ašila į störfum sķnum nema um sé aš ręša vķsvitandi og skipulagša brotastarfsemi aš ręša meš vķsan til įkvęšis laga um störf rįšsins.

Mįl žaš sem um ręšir er skipulögš lękkun fastra mįnašalauna sem įkvöršuš hafa veriš af Kjararįši og lękkunin frį 2007 meš tilliti til launavķsitölu Hagstofunnar er vel yfir 30% .

Vęri ęskilegt aš Kjararįš svaraši žvķ hvort rįšiš sem slķkt hafi lagaheimild til žess aš stela af launum starfsmanna rķkisins og žar meš af eftirlaunum fyrrverandi starfsmanna?

Er umrędd lękkun launa sem hér hefur oršiš aš tilstušlan Kjararįšs vegna mistaka eša įsetnings?

Svar óskast strax.

Tilgangur meš ósk um fund meš rįšinu var aš leggja fyrir ašila śtreikninga launažróunar og śrskurša rįšsins og sżna fram į žį skeršingu launa sem oršiš hafa aš tilstušlan Kjararįšs sem meš vķsan til svars ķ tölvupósti frį skrifstofu rįšsins veršur aš telja aš umrędd launaskeršing af hįlfu Kjararįšs sé af įsetningi en ekki vegna mistaka.

Reykjavķk 19. maķ 2017

Kristjįn S. Gušmundsson

_____________________________________________________________________________________

Žar sem višbrögš af hįlfu rįšsins bįrust ekki strax var fyrri grein birt į BLOGGI svo žeim sem vilja vita verši ljóst hvers konar starfsemi višgengst af hįlfu Kjararįšs. Rįši sem įtti aš leysa vanda žeirra rķkisstarfsmanna sem af hįlfu stjórnenda landsins mega ekki leggja nišur störf hvaš sem į gengur enda skuli laun žeirra aš minnsta kosti fylgja almennri launažróun er nęst viš samninga annarra rķkisstarfsmanna og launažróun ķ landinu.

Allar ašgeršir af hįlfu Kjararįšs til lękkunar launa starfsmanna rķkisins og žar meš eftirlauna, starfsmanna, eins og raunin hefur oršiš, eru žvķ beinn žjófnašur nema aš starfsmenn rįšsins hafi veriš svo illa aš sér ķ hver tilgangurinn var meš starfi žeirra, aš um mistök hafi veriš aš ręša ef ekki var um aš ręša vitsmunaskort af žeirra hįlfu.

Oršanna hljóšan ķ tölvupósti žeim sem undirritašur fékk frį rįšinu ber meš sér all vķštęka vanžekkingu og skynsemisskort.

Vķsitala Hagstofunnar sem kallast „Vķsitala lķfeyrisskuldbindinga fyrir opinbera starfsmenn frį 1997“ er aušvelt tęki fyrir mešalskynsama Ķslendinga til aš fylgjast meš launažróun į žvķ tķmabili frį 1997 til 2017 og hefši žvķ ekki įtt aš vera neinn vandi hjį Kjararįši til aš koma ķ veg fyrir, hiš ólöglega athęfi af žeirra hįlfu, skeršingu launa sumra rķkisstarfsmanna.

Žar til laun og eftirlaun starfsmanna rķkisins verša leišrétt samkvęmt launažróun starfsmanna rķkisins, sem um mistök hafi veriš aš ręša af hįlfu Kjararįšs, veršur litiš į starfsemi Kjararįšs ķ launalękkunum rķkisstarfsmanna sem hreinan žjófnaš.

Reykjavķk 30. maķ 2017

Kristjįn S. Gušmundsson


Haldleysi laga frį Alžingi

Enn og aftur kemur ķ ljós stefnuleysi eša vanžekking alžingismanna į lagasetningu.

Flestum er kunnugt um įkvęši laga er snerust um žįtt ķ nįttśruvernd er snerist upp ķ andhverfu sķna viš upphaflegt markmiš žegar tók aš reyna į lagahlišina. Sambęrilegt hefur gerst meš réttarkerfiš. Hver silkihśfan af annarri er prjónuš į réttarkerfiš įn žess aš nį tilgangi sķnum meš fullkomnari réttarvitund žeirra sem skipašir eru til starfa innan réttarkerfisins.

Žegar ķ ljós kom aš žjónar réttarkerfisins stóšu sig ekki ķ žvķ aš halda uppi mannréttindum ķ landinu meš tvķskiptingu dómsvaldsins var fariš śt ķ žaš aš setja į stofn for-dómstóla ķ formi nefnda sem įttu aš śrskurša um lagalega žętti ašgerša fólks ķ samskiptum sķn ķ milli sbr. lög um tślkun į fjöleignahśslögum. Var žar komiš žrišja dómsstig ķ įkvešnum mįlum.

Um tķma hafši Hęstiréttur žaš hlutverk aš śrskurša um eigiš įgęti ķ sambandi viš endurupptöku mįla. Ef mįlsašili taldi agnśa į nišurstöšu Hęstaréttar gat hann sót um endurupptöku mįls. Var žaš mjög fįtķtt aš Hęstiréttur heimilaši endurupptöku mįls og žar meš aš dómarar hefšu gert mistök viš dómsuppkvašningu. Var žar um aš ręša sama hugarfar og andlegt įstand viš ašra lögbrjóta aš žeir hafi ekki gert neitt rangt.

Vegna óįnęgju almennings meš sjįlfdęmi Hęstaréttardómara ķ eigin mistökum var sett į stofn nżtt embętti og kallaš Endurupptökunefnd. Žeir sem skipašir voru ķ umrędda nefnd voru allir kandķdatar aš störfum Hęstaréttardómara og höfšu žaš aš markmiši aš hvķtžvo öll störf dómara žar sem žeir gętu hugsanlega oršiš sjįlfir fyrir gagnrżni seinna meir kęmust žeir ķ stöšu dómara.

Ķ öllu žessu brölti meš réttarkerfiš kom upp sś staša aš atvinnuleysi varš ķ stétt lögmanna. Til aš bregšast viš žvķ og skapa atvinnu fyrir mislukkaša stefnu ķ menntamįlum landsmanna og offjölgun menntamanna śr Hįskólum žurfti aš skapa fleiri störf ķ réttarkerfinu. Žetta leiddi fram į sjónarsvišiš hugmyndina um aš fjölga dómstigum śr žremur ķ fjögur. Žar sem ekki skyldi hróflaš viš Hęstarétti né undirrétti vęri upplagt aš koma į nżju millidómsstigi til aš gera žegnunum erfišara fyrir aš fį heišarlega tślkun į tilgangi og tślkun oršanna hljóšan ķ lögum (véfréttum) settum af Alžingi.

Spekingunum į Alžingi hugkvęmdist ekki aš leggja meiri vinnu ķ aš gera lög settum af Alžingi žannig śr garši gerš aš ekki žyrfti fjór- eša fimmskipt dómskerfi (śrskuršanefndir, hérašsdómur, millidómsstig, Hęstiréttur og Endurupptökunefnd) til aš tślka véfréttirnar sem kölluš eru lög og koma frį misvitrum alžingismönnum. Vęri alžingismönnum nęr aš hętta aš lķtilsvirša hvorir ašra meš hnjóšsyršum ķ sjónvarpsśtsendingum og huga aš žeim störfum sem žeim hafa veriš fališ aš sinna, sem er lagasetning. Lagasetning sem į aš vera į skiljanlegu mįli og į ekki aš vera hęgt aš tślka į marga vegu eftir žvķ hvort um er aš ręša lagažrasara śr Hįskóla eša hinn almenna borgara.

Nś er komin upp sś staša aš svokölluš Endurupptökunefnd meš dómarakandķdötunum sem starfsmönnum hefur ekki notiš žeirra vinsęlda sem gert var rįš fyrir žegar Hęstiréttur var leystur frį sjįlfdęmi ķ eigin mistökum. Óįnęgjan meš störf dómarakandķdatanna ķ Endurupptökunefnd hefur leitt fram nżja hugmynd um fimmta dómstigiš. Žetta dómsstig į aš verša ęšsta skśringardeild réttarkerfisins og skipaš į sama hįtt og ašrir žęttir réttarkerfisins ķ anda samtryggingar innan réttarkerfisins. Dómstóll er sker śr um žaš hvort dómsmįl verši endurupptekiš eša ekki.

Af hįlfu Alžingis er ekkert gert til aš gera réttarkerfiš žannig śr garši aš žaš žjóni réttlęti fyrir žegnana. Öll starfsemi Alžingis mišast aš žvķ aš halda uppi atvinnu fyrir lögmenn og óskżrleika laganna svo hęgt sé aš tślka žau eftir žörfum į hverjum tķma. Upphaflegi tilgangur meš stofnun Alžingis var aš setja reglur er lutu aš samskiptum žegnanna svo komast mętti hjį įtökum (vķgum). Žaš var ekki meiningin aš žegnarnir žyrftu aš standa ķ fjįrśtlįtum til aš ešlileg samskipti manna gętu žróast.

Ķ öllu žessu brölti löggjafans er tilgangurinn ekki aš bęta réttarkerfiš og žar meš réttaröryggi žegnanna. Megin tilgangurinn viršist vera aš alžingismenn geti įfram sent frį sér tilgangslausar eša tilgangslitlar véfréttir sem kölluš verša lög og hęgt aš tślka žau į jafn marga vegu og žegnarnir eru margir.

Žaš eina sem naušsynlegt er aš gera er aš lög verši žaš skżrt oršuš aš žegnarnir žurfi ekki aš standa ķ stórum fjįrśtlįtum, til atvinnubótavinnu lögmanna, til aš fį fram hvaš misvitrir alžingismenn meintu meš illa oršušum lögum (véfréttum) sem ķ sumum tilvikum snśast upp ķ andhverfu sķna.

Meinsemdin ķ ķslensku réttarkerfi eru žau aš ķ störf dómara hafa ķ sumum tilvikum valist misvitrir menn ef ekki vanvitar eins og fjöldi dómsnišurstaša (utan-laga-dóma) žeirra hefur sżnt. Žrįtt fyrir skriflegar sannanir fyrir svķviršingu dómara į réttarkerfinu er samtrygging slķk innan kerfisins aš leišréttingar hafa ekki fengist žótt višurkennt sé aš ekki hafi veriš fariš aš lögum af hįlfu dómara.

Reykjavķk 26. maķ 2017

Kristjįn S. Gušmundsson

fv. skipstjóri


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband