31.10.2024 | 10:09
Flótti Landlęknis
Žau tķšindi hafa borist ķ fréttum aš Landlęknir sé į flótta śr embętti Landlęknis žar sem hśn ręšur ekki viš Landlęknisstarfiš. Į žvķ aš reyna viš starf ķ fįrįnleikaleikhśsinu sem hśn telur vera léttara en erfišleikar sem stešja aš embętti Landlęknis.
Eftir sex įra veru hennar ķ embętti Landlęknis hafa hlašist upp yfir 400 kęrumįl į hendur lękna vegna mistaka ķ starfi. Samkvęmt skriflegu svari frį embętti Landlęknis tekur rśm fjögur įr fyrir embęttiš aš afgreiša hverja kęru sem embęttinu berast.
Ef aš allar kęrur į hendur lęknum eša heilbrigšisstarfsfólki eru fjögur įr ķ vinnslu hjį embęttinu er hęgt aš spyrja: Hve mörg alvarleg atvik hafa įtt sér staš hjį sama ašila vegna slóšaskapar embęttis Landlęknis žar sem aš kęrumįl eru ekki rannsökuš sem skyldi į eins stuttum tķma og fręšilegur möguleiki er fyrir slķku.
Žetta framferši Landlęknis er vķsbending um aš af hįlfu žessa opinbera embęttis sé markvisst unniš aš žvķ aš verja mistök žeirra lękna sem kęršir hafa veriš. Viršist sumir lęknar er falla undir ķslenskt heilbrigšiskerfi séu žaš sem kallaš hefur veriš skottulęknar. Eru žaš persónur sem hafa mjög takamarkaša žekkingu į lęknisfręši en žykir gott aš vera ķ vel launušu starfi. Er ašal einkenni žeirra, sem falla undir skottulękna hugtakiš, žaš sem kemur skżrt fram ķ bókun žeirra ķ svokallaša sjśkraskrį en žeirra bókanir eru aš 90% ósannindi.
Tilgangurinn meš bókun ósanninda ķ sjśkrįskrį er aš fela vankunnįttu sķna ķ lęknisfręšinni. Komi upp kvörtun frį sjśklingi til Landlęknis vegna alvarlegra mistaka lęknis afgreišir Landlęknir mįliš meš žvķ aš halda žvķ fram aš frįsögn sjśklings sé ósannindi eša lygi.
Landlęknir segir ekki eša skrifar aš um lygi sé aš ręša af hįlfu sjśklings. Landlęknir afgreišir mįliš meš žeim oršum: Aš žaš sem sjśklingur segir eša skrifar sé ašeins ORŠ gegn ORŠI lęknis.
Žżšing į svari Landlęknis er meš beinum oršum: Sjśklingur lżgur.
Slóšaskapur Landlęknis kemur vel fram ķ bréfi frį embętti Landlęknis dagsett 24. jślķ 2024 til U.A. žar sem fram kemur aš kęrumįl sem óskaš var upplżsinga um var svaraš aš žaš ętti ašeins eftir aš fį įritun Landlęknis. Sķšan eru lišnir rśmir 100 dagar og svar viš kęrunni hefur ekki borist enn žį og Landlęknir žar meš ekki įritaš skjališ.
Flóttinn śr embętti Landlęknis yfir ķ leikhśs fįrįnleikans er til aš fį nįšugri daga og minna įlag ķ starfi.
Veršur fróšlegt aš sjį hve žolinmóšir kjósendur eru. Hvort žeir séu reišbśnir til aš bķša eftir hugsanlegum slóšaskap veršandi leikara , Landlękni, ķ fįrįnleikaleikhśsinu.
Reykjavķk 31. október 2024
Kristjįn S. Gušmundsson
Fv. skipstjóri
Bloggar | Slóš | Facebook | Athugasemdir (0)
19.10.2024 | 15:48
Lög sett af Alžingi eru ekki lög.
Ķ ljós hefur komiš aš eitt stjórnsżslu embętti hefur vald til aš įkveša hvaš séu gildandi lög frį alžingi.
Embętti žetta er Umbošsmašur Alžingis.
Žaš er ętlast til žess aš ķslenskir žegnar fari eftir įkvęšum laga sem sett eru af Alžingi en eitt embętti ķ stjórnsżslunni hefur vald til aš įkveša hvaša starfsmenn embętta er falla undir rķkisrekstur skuli hlķta lögunum sem talin eru vera ķ gildi.
Žegar kvartaš er til umbošsmanns Alžingis vegna žess aš ekki er fariš eftir įkvęšum laga af hįlfu heilbrigšisyfirvalda og žar į mešal Landlęknir og heilbrigšisrįšuneytiš eru višbrögš Umbošsmanns Alžingis žau aš lög gilda ekki fyrir žau embętti.
Undirritašur kvartaši til landlęknis vegna falsašra skrįninga ķ sjśkraskrį sem skylt er aš skrį samkvęmt lögum nr. 55/2009. Skjala falsarar lęknastéttarinnar žeir sem falla undir žaš sem kallaš er skottulęknar hafa frjįlst val til aš skrį hrein ósannindi, sem kallast lygi, ķ sjśkraskrį sjśklinga til aš verja afglöp lęknanna sem kallast lęknamistök.
Skįldskapur lęknanna SBJ. og GRS. gengur śt į žaš aš skrį ósannindi sem lęknarnir skrį aš sé haft eftir sjśklingi. Žessir skjala falsarar lęknastéttarinnar žurfa ekkert annaš en eigin skįldskaparlygi til žess aš fį hljómgrunn hjį Umbošsmanni Alžingis.
Umbošsmašur Alžingis fékk frį undirritušum kvörtun vegna afgreišslu Landlęknis į synjun žess aš sjśklingur hefši ašgang aš frumskrįningu sjśkraskrįr eins og skżrt er kvešiš į um ķ 14. gr. laga nr. 55/2009. Ķ fyrstu erindum (svörum) er undirritašur fékk frį Landlękni var skilmerkilega greint frį rétti sjśklinga samkvęmt 14. gr. laganna til aš fį aš skoša grunnskrįningu lękna ķ sjśkraskrį žannig aš allar sķšari breytingar kęmu fram og vęru rekjanlegar.
Sjśklingur žarf ašstoš Landlęknis til žess aš fį ašgang aš grunnskrįningu sjśkraskrįr sem hann į aš veita samkvęmt lögunum og sjśklingur hefur ekki leyfi til aš beita handafli ef lęknir neitar um ašgang.
Vķsaš er til įbendingar er barst ķ tölvupósti frį embętti Landlęknis hinn 19. febrśar 2024. Sjį eftirfarandi:
Samkvęmt 1. mgr. 14. gr. laga um sjśkraskrįr, nr. 55/2009, į sjśklingur rétt į ašgangi aš eigin sjśkraskrį ķ heild sinni og til aš fį afhent afrit af henni. Um takmarkanir į ašgangi er fjallaš ķ sömu grein. Ķ 15. gr. a sömu laga er kvešiš į um rétt til aš bera synjun um ašgang aš sjśkraskrį undir embętti landlęknis.
Žegar mįliš var komiš ķ žennan farveg aš krafist var ašgangs aš frumskrįningu sjśkraskrįr komst embętti Landlęknis aš žvķ aš um alvarlegar falsanir į skrįningu ķ sjśkraskrį undirritašs vęri aš ręša. Viš žaš aš uppvķst varš um alvarlegar falsanir į skrįningu ķ sjśkraskrį vęri aš ręša og ef slķk vitneskja yrši gerš opinber vęri heilbrigšiskerfiš komiš ķ slķk vandręši žar sem bśast mętti viš allsherjar kröfu sjśklinga um skošanir į skrįningu.
Samkvęmt vištölum viš marga lögfręšinga og fleira fólk hafa komiš fram upplżsingar um aš algengt sé aš skrįningar ķ sjśkraskrįr séu hreinn skįldskapur lękna.
Ķ mįli undirritašs er ljóst aš falskar skrįningar hinna tveggja lękna er vegna žess aš annar lęknirinn hafši litla žekkingu į žvķ starfi er hann hafši tekiš aš sér. Žegar kvartaš var viš hann um verki skįldaši hann upp ķ sjśkraskrį aš um vęri aš ręša doša/dofa og gaf upp aš orsök vęri tiltekinn sjśkdómur. Tępum fjórum įrum seinna eftir margar kvartanir viš lęknirinn į nokkurra mįnaša fresti sagši lęknirinn aš žetta gęti ekki veriš sį sjśkdómur er hann hafš įkvešiš fjórum įrum įšur. Lagši hann til aš kallašur yrši til heila og taugalęknir til rannsóknar.
Var óskaš eftir ašstoš heila og taugalęknis samkvęmt frįsögn lęknisins. Er sex mįnušir voru lišnir įn žess aš heyrst hefši frį heila og taugalękninum žegar komiš var į stofu lęknisins sagšist hann ķtreka beišnina til heila og taugalęknisins og sżndi undirritušum hvaš hann hefši skrįš ķ tölvu sķna.
Eftir einhverja mįnuši kom boš frį heila og taugalękninum um tķma.
Viš skošun hjį heila og taugalękninum komst lęknirinn aš žvķ aš įstęša krankleikans vęri tiltekiš eiturlyf sem undirritašur fékk įvķsaš fjórum įrum įšur. Lęknirinn hafši fyrir žvķ aš bóka nišurstöšu sķna ķ sjśkraskrįna um aš krankleikinn stafaši af umręddu eiturlyfi. Lęknirinn hafši ekki fyrir žvķ aš segja sjśklingi af žvķ hver orsökin vęri talin vera en bošaši sjśklinginn til sķn sex mįnušum seinna.
Žessi afstaša lęknisins aš tilkynna ekki sjśklingi um nišurstöšur sķnar leiddi til žess aš eiturlyfiš var tekiš samkvęmt lęknisrįši ķ rśma sex mįnuši lengur en ef tilkynnt hefši veriš um orsökina eins og lęknirinn bókaši viš fyrstu heimsókn til hans. Žetta kallast skottulękna mistök.
Varšandi sérstaka framkomu af hįlfu Umbošsmanns Alžingis er rétt aš geta žess aš undirritašur fékk bréf frį Embętti Umbošsmanns Alžingis dagsett 24. september 2024 en barst undirritušum 2. október 2024.
Ķ bréfi umbošsmanns er fundiš aš žvķ aš ekki var leitaš fyrst til heilbrigšisrįšuneytisins aš mati umbošsmanns. Var umbošsmanni sent samdęgurs tölvupóstur meš afriti af samskiptum viš Heilbrigšisrįšuneytiš sem ekki hafši svaraš erindinu ķ marga mįnuši.
Hinn 8. október kom svar frį Umbošsmanni Alžingis:
======================
SJĮ MEŠF. Sęll Kristjįn, Ķ ljós hefur komiš aš mistök uršu viš frįgang į bréfi žvķ sem žś fékkst afhent frį embętti umbošsmanns ķ mįli nr. 12803/2024 sem dagsett er 24. september sl. Leiddu mistökin til žess aš žaš vantaši blašsķšu ķ bréfiš. Til stendur aš leišrétta žetta sem fyrst og afhenda žér rétt eintak af bréfinu. Bešist er velviršingar į žessu.
==============================
Ķ framhaldi af žessu er rétt aš geta žess aš umrędd leišrétting į bréfi samkvęmt erindi frį Umbošsmanni kom ķ tölvupósti 18. október 2024 meš dagsetningu 24. september 2024.
Žessi leikaraskapur meš svör Umbošsmanns Alžingis falla undir fölsun žvķ ef bréfiš hefši veriš tilbśiš 24. september 2024 hefši įtt aš senda žaš sem leišréttingu ķ svari embęttis Umbošsmanns hinn 8. október 2024 meš tölvupósti er undirritušum barst frį Umbošsmanni žann dag en ekki aš draga žaš til 18. október 2024.
Drįttur į svari embęttisins mį rekja til žess aš undirritašur sendi umbošsmanni afrit af um 10 tölvupóstum sem sendir höfšu veriš til Heilbrigšisrįšuneytis og ekki svaraš af hįlfu rįšuneytisins.
Žrįtt fyrir skriflega ósk undirritašs til Umbošsmanns um aš fį afrit af gögnum frį embętti Landlęknis sem Landlęknir įtti aš svara fyrir 31. jślķ 2024 og samkvęmt žvķ sem stendur ķ bréfi Umbošsmanns til undirritašs var svaraš 24. jślķ 2024. Undirritašur hafši ķtrekaš ósk um aš fį afrit af svari Landlęknis en af hįlfu Umbošsmanns hefur žvķ ekki veriš sinnt.
Ķ loka svari Umbošsmanns Alžingis kemur fram endurtekning į ósannindum er komiš hafa frį Landlękni sem vęgt sagt eru tómar lygar til varnar skottulęknum og skjalafölsurum heilbrigšiskerfisins.
Ķ ljósi framanritašs fer fram skipulögš glępastarfsemi ķ rekstri ķslenskrar stjórnsżslu žar sem allt er gert til aš verja glępi sem framdir eru innan stjórnkerfisns. Ef žaš er svo aš lög nr. 55/2009 heimili heilbrigšisstarfsfólki (lęknum) aš skrį ķ sjśkraskrį vķštęk ósannindi ašeins til aš verja afglöp og įsetningslögbrot gagnvart sjśklingum er illa komiš fyrir Ķslendingum.
Afstaša Umbošsmanns Alžingis ķ mįli žessu er aš sannleikurinn er ekki hafšur aš leišarljósi en verja skal skipulagša glępi sem framdir eru innan opinberra starfsmanna.
Žrįtt fyrir aš ķ bréfi frį Umbošsmanni Alžingis standi:
Vegna efnis tölvubréfs žķns 2. október sl., ž.e. sem lżtur aš samskiptum žķnum viš heilbrigšisrįšuneytiš, vil ég benda žér į aš almennt er žaš svo aš stjórnvöldum ber aš svara meš skriflegum hętti žeim erindum sem žeim berast nema af erindinu verši skżrlega rįšiš aš žess sé ekki vęnst. Umbošsmašur hefur ķ störfum sķnum litiš svo į aš hęgt sé aš kvarta til hans yfir seina gangi viš afgreišslu stjórnvalda į erindum borgaranna ef telja veršur aš drįttur į afgreišslu mįlsins sé ekki ķ samręmi viš mįlshrašareglu 1. mgr. 9. gr. stjórnsżslulaga nr. 37/1993.
Sjį: ===================
9. gr. Mįlshraši.
Įkvaršanir ķ mįlum skulu teknar svo fljótt sem unnt er.
Žar sem leitaš er umsagnar skal žaš gert viš fyrstu hentugleika. Ef leita žarf eftir fleiri en einni umsögn skal žaš gert samtķmis žar sem žvķ veršur viš komiš. Stjórnvald skal tiltaka fyrir hvaša tķma óskaš er eftir aš umsagnarašili lįti ķ té umsögn sķna.
Žegar fyrirsjįanlegt er aš afgreišsla mįls muni tefjast ber aš skżra ašila mįls frį žvķ. Skal žį upplżsa um įstęšur tafanna og hvenęr įkvöršunar sé aš vęnta.
Dragist afgreišsla mįls óhęfilega er heimilt aš kęra žaš til žess stjórnvalds sem įkvöršun ķ mįlinu veršur kęrš til.
===============================
Meš vķsan til žessarar įbendingar frį umbošsmanni Alžingis er ekki fundiš aš žvķ af hįlfu Umbošsmanns aš Landlęknir tekur meš slóšaskap sķnum minnst fjögur įr til aš svara kęrum į hendur lęknum fyrir afglöp ķ starfi (ath. Žessi tķmamörk er fyrir hendi skrifleg frį embętti Landlęknis). Žar meš hafa skottulęknar embęttis heilbrigšismįla rśm fjögur įr til įframhaldandi afglapa og įsetningslögbrota er bitnar sem alvarleg skeršing į heilsu sumra landsmanna sem glapist hafa til aš leita til skottulęknanna.
Meš žessum oršum er žaš ljóst aš Ķslendingar žurfa aš lśta afglapa og lögbrotastefnu er stjórnvöld setja til varnar skipulagšri glępastarfsemi er višgengst innan starfa hjį hinu opinbera.
Fróšlegt veršur aš vita hvort ašilar treysti sér til aš höfša meišyršamįl śt af skrifum undirritašs.
Reykjavķk 19. október 2024
Kristjįn S. Gušmundsson
fv. skipstjóri
Bloggar | Slóš | Facebook | Athugasemdir (0)
12.10.2024 | 16:00
Fasistarķkiš Ķsland.
Rįšamenn į Ķslandi flagga žvķ aš Ķsland sé lżšręšisrķki en er ķ raun argasta fasistarķki. Dómskerfiš er skipaš mśtužęgum ašilum eins og formanni sišanefndar lęknafélagsins og fleira mętti telja um óešlilegar persónur ķ sęti dómara.
Margskonar deildir til żmissa starfa eru starfandi og einnig skipašar sérdeildir til aš koma aš įbendingum eša kvörtunum frį žegnunum vegna talinna rangra gjörša starfsmanna.
Starfsemi kvörtunardeilda er ašeins sżndarmennska af hįlfu stjórnvalda žvķ žessum kvörtunardeildum er ekki ętlaš aš starfa ešlilega og leišrétta eša benda į žaš sem mišur er ķ framkvęmdum opinberra starfsmanna.
Žessar kvartanadeildir eša eftirlits ašilar meš aš framkvęmd starfa sé samkvęmt settum lögum eru ašeins blekking žvķ stjórnendum žessara deilda er ekki settar neinar reglur um hvernig og hve langan tķma žeim leyfist aš taka til žess aš svara kvartanda.
Į sama tķma og af hįlfu rķkisins er žess krafist aš žegnar svari fyrirspurnum stjórnvalda į 10-14 dögum en Landlęknir hefur fjögur įr. Embętti Landlęknis gengur aš žvķ er best er vitaš lengst ķ ósvķfni sinni gagnvart žegnum landsins. Žetta embętti tekur sér ķ heimildarleysi fjögur įr til aš afgreiša įbendingar eša kvartanir frį žegnum landsins um alvarleg mistök ķ störfum heilbrigšisstarfsfólks.
Žar meš fį žeir starfsmenn, sem oršiš hefur į alvarleg lęknisfręšileg mistök er kostaš hafa ķslenska žegna alvarlega skaša į heilsu sinni, fį žį fjögur įr til įframhaldandi mistaka eša kęruleysisafgreišslu mįla er lenda hjį žeim.
Žessi slóšaskapur af hįlfu embęttis Landlęknis er ķ sumum tilvikum žess ešlis aš Landlęknir žarf ekki aš svara kęru žvķ kęrandi eša sjśklingur lifši ekki žessi fjögur įr sem embęttiš tekur sér. Žar meš telur Landlęknir ekki įstęšu til aš svara kęru žegar kęrandi er daušur.
Landlęknir er verjandi heilbrigšistarfsfólks sem oršiš hefur į alvarleg mistök eša įsetningsbrot. Sem dęmi um įsetningsbrot af hįlfu heilbrigšisstarfsmanna eru ósanninda skrįningar, falskar skrįningar, ķ sjśkraskrį landsmanna.
Eru mörg dęmi um aš skrįš eru hrein ósannindi ķ sjśkraskrį sem er hreinn skįldskapur skrįningarašila. Einnig er dęmi um aš skrįningum ķ sjśkraskrį sé breitt žegar upp koma mįl er varša alvarleg lęknisfręšileg mistök er kostaš hafa alvarlega skeršingu į heilsu sjśklinga.
Varšhundurinn Landlęknir afgreišir flestar kęrur į hendur heilbrigšisstarfsfólki og žį einkum lęknum meš žeim athugasemdum aš frįsögn sjśklings sé ašeins ORŠ gegn ORŠI. Žar meš er frįsögn sjśklings sögš af Landlękni vera hrein lygi.
Eru sjśklingar varnarlausir gagnvart skrįningu žeirra lękna sem falla undir skottulęknahugtakiš og skrį einungis ósannindi ķ sjśkraskrį sem į aš verja žį fyrir öllum kęrum um lęknisfręšileg afglöp og vankunnįttu.
Ef einhver vilji vęri hjį embętti Landlęknis til aš koma ķ veg fyrir alvarleg heilsuskeršingar afglöp lękna žį vęri 14 dagar nęgur tķmi til rannsóknar į mįli til aš koma ķ veg fyrir frekari afglöp og skjalafals af hįlfu žeirra sem falla undir skottulęknahugtakiš ķ hópi starfsmanna heilbrigšiskerfisins.
Žaš sem er einnig alvarlegt ķ heilbrigšismįlum Ķslendinga er aš heilbrigšisrįšuneytiš gerir ekkert til aš bęta įstandiš žrįtt fyrir aš hafa fengiš margar įbendingar sķšustu žrjś įrin um slóšaskap af hįlfu embęttis Landlęknis.
Žvķ mišur er žaš svo aš allar eftirlitsdeildir rķkisins eru brenndar sömu meinsemd hvaš varšar afgreišsluhraša į kvörtunum.
Mį žar nefna:
Landlęknisembęttiš fj0gurra įra slóša skapur og neitar aš 14. gr. laga nr. 55/2009 um rétt sjśklinga til aš skoša grunnskrįningu ķ sjśkraskrį séu gildandi lög.
Sjśkratryggingar --tveggja įra slóša skapur. Kęrunefnd sjśkratrygginga --meira en įrs slóša skapur.
Persónuvernd lįgmarks slóša skapur 18 mįnušir samkvęmt skriflegu svari.
Lögreglan neitar aš taka fölsunarmįl til rannsóknar žrįtt fyrir skżr įkvęši ķ lögum nr. 55/2009 um hvert eigi aš koma kvörtunum um skjalafals.
Af framan ritušu er ljóst aš stjórnkerfi Ķslands er ķ ętt FASISTA žar sem žegnarnir eru ašeins dżr sem eiga aš hlżša yfirvaldinu eša glępamönnunum.
Reykjavķk 12. október 2024
Kristjįn S. Gušmundsson
Fv. skipstjóri
Bloggar | Slóš | Facebook | Athugasemdir (1)
4.10.2024 | 10:43
Eiturbyrlarar rķkisins og mśtužęgni dómsvaldsins.
Stjórnendur rķkisins telja sig hafa vald til aš eitra fyrir landsmönnum og gera žaš stjórnlaust og vķsa sķšan allri įbyrgš yfir į sjśklinga.
Ķ hverju felast žessar eitranir?
Žęr felast ķ leyfi til innflutnings (Lyfjastofnun) og įvķsunar į lyfjum sem vitaš er um aš eru stórhęttuleg mönnum og žaš er kallaš aukaverkanir lyfja. Žegar eitrunarįhrifin koma fram er įbyrgšinni vķsaš į sjśklinga sem glapist hafa til aš nota eitriš eftir įbendingu um aš žaš sé eina śrręšiš fyrir sjśklinginn.
Ósvķfni valdhafanna er slķk aš ekkert žżšir aš kvarta um skeršingu lķkamlegs heilbrigšis žvķ lęknar (heimilislęknar) hlusta ekki į kvartanir sem eru afleišingar eiturįhrifa og aukaverkana lyfja sem bošiš er upp į.
Sem dęmi um alvarlega eitrun og aukaverkanir lyfsins Cordarone žį eru mjög slęmar aukaverkanir žekktar frį įrinu 1976 svo aš afsakanir lękna og sérstaklega žeirra sem gefa leyfi fyrir innflutningi og notkun slķkra lyfja eru markleysa. Er žaš kęruleysi og aulahįttur aš hafa ekki strangt eftirlit meš įvķsun į slķku lyfi.
Er ósvķfni sumra lękna slķk aš žeir hlusta ekki į kvartanir sjśklinga ef kvartanir mį rekja til aukaverkana lyfja. Ef sjśklingur vogar sér aš kvarta og reynir aš gefa skżringu į lķšan sinni eru sumir lęknar tilbśnir meš latķnu heiti į einhverjum sjśkdómi sem sjśklingar almennt žekkja ekkert til. Žetta gera hinir svoköllušu skottulęknar heilbrigšiskerfisins. Skottulęknar heilbrigšiskerfisins fara leynilega aš öllu ķ sķnum afgreišslum og eru sterkir ķ žvķ aš bóka ekki sannleikann ķ sjśkraskrį žrįtt fyrir lagaboš žar um nema žeir bóka ósannindi.
Žrįtt fyrir aš lęknum sé afhent skriflega lżsingu į heilsuįstandi finnst ekkert ķ sjśkraskrį hvorki einstakra lękna né sjśkrahśsa um žaš sem žeir fį skriflega. Er žetta vķsbending um hiš eitraša įstand ķ heilbrigšismįlum.
Mį geta žess sérstaklega aš į sjśkrahśsi žar sem lögš var fram skrifleg lżsing į įstandi og kom skżrt fram aš svokölluš verkjalyf vęru gagnslaus. Var gerš tilraun meš aš gefa sjśklingi tvęr tegundir af eiturlyfjum.
Žrįtt fyrir aš sjśklingur kvartaši daglega um vanlķšan sem var óžekkt fyrir innlögnina virtist ekki vera hlustaš. Sjśklingur tók śt śr daglegum lyfja skammti tvęr tegundir lyfja sem skammtaš var og brį žį svo til aš vanlķšanin hvarf. Var lįtiš vita af žessu meš lyfin og neitaš aš taka žau frekar inn. Annaš lyfiš var eitthvaš gešlyf žegar komist var til aš GOOGLA žaš.
Ekkert er skrįš um athugasemdir sjśklingsins gagnvart lyfjunum ķ sjśkraskrį. Var send sérstök athugasemd skriflega um rangfęrslur ķ sjśkraskrįna.
Žaš skal tekiš fram sérstaklega aš lęknum og sjśkrahśsum hefur veriš sent skriflega athugasemdir viš žaš sem bókaš hefur veriš rangt ķ sjśkraskrįr eftir aš śtskrift hefur fengist af skrįningum.
Ekki hefur fengist afrit af hvernig athugasemdum er berast til heilbrigšisstofnana er komiš fyrir žar sem ekki fęst afrit af sjśkraskrį meš athugasemdum. Er žetta vķsbending um aš athugasemdir viš skrįningu ķ sjśkraskrįr sem koma frį sjśklingum séu svo viškvęmt mįl ķ heilbrigšiskerfinu aš athugasemdir séu lįtnar hverfa ķ von um aš sjśklingar geri ekkert frekar ķ mįlunum. Įbendingar um vitleysur ķ starfsemi heilbrigšiskerfisins er koma frį sjśklingum eru illa žokkašar af žeim sem eru gagnrżndir.
Vegna įrįttu sumra lękna aš bóka ašeins ósannindi ķ sjśkraskrį gera žeir žaš ķ trausti žess aš eftirlitsašili sem er Landlęknir taki ekkert mark į athugasemdum sem koma frį sjśklingum.
Af hįlfu Landlęknis eru flestar ef ekki allar athugasemdir sem berast til Landlęknis frį sjśklingum afgreiddar meš oršunum Aš žetta sé ašeins ORŠ GEGN ORŠI. Žar meš eru frįsagnir (athugasemdir sjśklinga) sjśklinga afgreiddar sem ósannindi af hįlfu sjśklinga. Landlęknisembęttiš reynir af fremsta megni aš draga eins lengi og žeim žóknast aš svara erindum sjśklinga og taka sér žrjś til fjögur įr til starfa sem afgreiša mį į 14 dögum. Lifa starfsmenn Landlęknisembęttis ķ von um aš sjśklingar drepist į bištķmanum og žį žurfi žeir ekki aš svara.
Į fundi meš starfsmönnum embęttis Landlęknis kom žaš skżrt fram aš athugasemdir undirritašs sem lagšar voru fram voru afgreiddar af starfsmönnum meš oršunum aš žaš sem lagt var fram vęri ašeins orš gegn orši. Žar meš var sagt aš allt vęri ósannindi sem skrįš hafši veriš og žeim afhent.
Meš žeirri afgreišslu var tekin afstaša af starfsfólki Landlęknis aš heilbrigšisstarfsfólki vęri heimilt aš stunda skjalafals meš leyfi ķ įkvęši laga nr. 55/2009
Skjalafölsurum heilbrigšiskerfisins sem kęršir hafa veriš til Landlęknis hafa dreift ósannindum sķnum ķ svoköllušum lęknabréfum og er sjśklingur varnarlaus gagnvart slķku skjalafalsi og hefur oršiš fyrir rangri ašstoš af hįlfu heilbrigšisstarfsmanna sem hęgt er aš sanna og vķsa žar til rangrar bókunar ķ sjśkraskrį.
Sumir halda aš hęgt sé aš leita réttar sķns ķ dómskerfinu. Žvķ mišur er žaš ekki rétt. Talaš er um ólöglegt athęfi sem MAFĶU gjörninga. Slķk framkoma er višhöfš af svoköllušu dómskerfi.
Mįl er varšar eiturlyfja byrlun rķkisvaldsins meš leyfi į śtdeilingu eitrašra lyfja hefur veriš reynt. Er réttarkerfiš svo rotiš aš dómari sem skipašur var til aš fjalla um mįliš var formašur sišanefndar lęknafélagsins. Žessi dómari var svo ósvķfinn aš hann dró afgreišslu mįlsins eins lengi og lög um mešferš mįla fyrir dómi leyfa til žess ašeins aš vķsa mįlinu frį dómi įn nokkurra raka. Voru allir mįlsašilar undrandi į nišurstöšu dómarans og rakaleysi hans.
Žar meš er višurkennt af dómsvaldinu, MAFĶUNNI, aš löglegt sé aš heilbrigšisyfirvöld eitri fyrir žegna landsins og stundi skjalafals įn žess aš bera neina įbyrgš į afleišingum heilsuskeršinga sjśklinga meš ašgeršum sķnum.
Mafķu glępir eru stór hluti af žeim ašgeršum er stundašar eru af hinu opinbera ž.e. stjórnvöldum. Öll gagnrżni į starfsašferšir dóms- og stjórnvalda eru afgreidd į óheišarlegan hįtt meš žöggun og neikvęšum ašgeršum af hįlfu hinna rįšandi afla ķ landinu.
Žaš sem vekur undrun varšandi lęknisfręšina er žaš sinnuleysi stjórnvalda sem einkennir allar frįsagnir varšandi aukaverkanir lyfja. Ekki fara fram neinar rannsóknir vegna kvartana sjśklinga er rekja mį til notkunar hinna eitrušu lyfja.
Aukaverkanir af völdum lyfja er getiš um ķ leišbeiningum meš lyfjum en žęr leišbeiningar eru ófullkomnar og ašeins yfirboršs upplżsingar um aukaverkanir. Er žaš gert ķ žeim tilgangi aš sjśklingar sem lesa leišbeiningarnar neiti ekki strax aš nota lyfiš.
Ķslenskir lęknar vilja helst ekkert ręša um aukaverkanir lyfja og engar rannsóknir fara fram af hįlfu stjórnvalda heilbrigšiskerfisins. Hvort žar sé um aš ręša ósannindaskrįningum lękna eins og bent hefur veriš į eša almennt kęruleysi heilbrigšiseftirlitsins er ekki ljóst.
Er ljóst aš śrskuršur dómarans um frįvķsun mįlsins er hreint lögbrot ž.e. aš ekki er fariš aš lögum varšandi śrlausn mįls sem veršur fellt undir mśtugreišslur til, dómarans, formanns nefndar er varšar sišferši eša sišblindu lękna.
Meš śrskurši sķnum kemur dómarinn ķ veg fyrir aš stöšvaš verši skipulögš glórulaus mistök ķ lęknažjónustu og skjalafals meš skrįningu ósanninda ķ sjśkraskrį landsmanna.
Er žvķ ljóst aš fįi mįliš ekki heišarlega afgreišslu hins ķslenska dómskerfis verša ekki stöšvuš glórulaus mistök ķ lęknažjónustu og skjalafalsanir lękna sem falla undir skottulękna. Žvķ verša rįšandi afl ķ ķslensku heilbrigšiskerfi glórulaus mistök skottulękna og skjalafals viš skrįningu sjśkraskrįa.
Reykjavķk 4. október 2024
Kristjįn S. Gušmundsson
Fv. skipstjóri
Bloggar | Slóš | Facebook | Athugasemdir (0)