17.7.2019 | 07:58
Hlżnun jaršar og umhverfissinnar.
Svokallašir umhverfissinnar og sjįlfskipašir sérfręšingar ķ mįlefnum er varša hlżnun jaršar eru vęgt til orša tekiš hlęgilegir ķ rökleysu sinni um hlżnun jaršar.
Žessir sjįlfskipušu sérfręšingar fara mikinn ķ umfjöllun sinni um gjöršir mannskepnunnar er valdi žvķ sem žeir hafi męlt, aš mešal hiti jaršar hafi aukist į sķšustu įratugum. Hafa žeir ķ stóryrtum yfirlżsingum sķnum fullyrt aš ķbśar jaršar (mennirnir) hafi meš gjöršum sķnum valdiš žeim breytingum į mešalhitastigi jaršarinnar sem žeir telja sig hafa męlt į sķšustu įratugum.
Žaš sem er broslegt viš mįlflutning žessara sérfręšinga er aš žeir byggja sķnar nišurstöšur į rannsóknum fįrra įratuga jaršsögunnar žrįtt fyrir aš fyrir liggja, aš žvķ tališ er, nišurstöšur eldri rannsókna um hitasveiflur į jöršinni sem erfitt er aš sjį aš mašurinn (homo sapiens) hafi haft afskipti af.
Samkvęmt ritušum heimildum sem eignašar eru vķsindamönnum hafa oft oršiš sveiflur ķ hitastigi jaršar og mį žar nefna svokallašar ķsaldir. Ein fyrir 10-20000 įrum og ašrar į undan henni. Einnig mį geta žess aš talaš (ritaš) hefur veriš um žaš sem kallaš var Litla ķsöld sem į aš hafa gengiš yfir jöršina į įrunum 1300 til 1700. Žį hafi mešal annars Thames į viš Lundśnarborg veriš ķsilögš aš vetri til svo ķbśar hafi gengiš yfir įna į ķs. Auk žess hefur veriš bent į mannvistarleifar sem komiš hafa undan Breišamerkurjökli į Ķslandi sem taldar hafa veriš 7-800 įra gamlar.
Meš vķsan ķ grein sem birt var ķ bók (Undur veraldar) er śt kom um 1940 en žar er tališ aš hlutfall sśrefnis O2 hafi veriš um 30% af lofthjśp jaršar fyrir ótilgreindum žśsundum įra en er tališ vera um 21% į žessum tķma (ķ dag). Fleiri skrįšar heimildir eru til um tališ įstand į jöršinni fyrir ótöldum öldum žar sem litlar lķkur eru taldar į aš afskipti mannsins hafi veriš orsakavaldur breytinga.
Ekki hefur veriš hęgt aš sżna fram į aš afskipti mannsins hafi orsakaš hvarf svokallašra risaešla af yfirborši jaršar. Sannanleg tilvist žeirra og hvarf įn skżringa gefur til kynna aš žróun lķfs į jöršinni sé stöšugt ķ gangi og tilvist mannskepnunnar sem eitt af dżrum jaršarinnar sé ekki tryggt til eilķfšar.
Hinir sjįlfskipušu umhverfissinnar og sérfręšingar ķ umhverfismįlum ęttu aš fara aš huga žaš žvķ hvernig žeir geti stjórnaš hitageislun frį sólinni til jaršarinnar meš vķsan til žeirra hitasveiflna ,sem tališ er sannaš, aš oršiš hafi į jöršinni į žśsundum og milljónum įra.
Mjög erfitt eša ómögulegt er aš finna ritašar heimildir er fjalla um vandamįl offjölgunar mannkynsins į jöršinni. Mannskęšar farsóttir eša mannfórnir af völdum styrjalda eru oršnar minni aš umfangi en geršist hér į öldum įšur og žvķ hefur fjölgun fólks į jöršinni leitt til hluta žeirra vandręša sem mannkyniš į viš aš strķša ķ dag og er žar ašallega um affall (sorp) aš ręša.
Birtar hafa veriš upplżsingar sem sagšar eru vķsindalegar um aš yfirborš sjįvar hafi veriš um 300 fetum lęgra į svęšum viš Indónesķu fyrir nokkur žśsund įrum.
Voru žaš ašgeršir mannskepnunnar sem orsökušu žęr breytingar?
Spyrja mį hvort hinir margrómušu umhverfis sinnar séu reišubśnir til aš standa fyrir skipulögšum ašgeršum til fękkunar mannskepnunnar į jöršinni. Meš žvķ móti vęri hęgt aš minnka CO2 sem kemur frį mann-skepnum auk žess sem žį yrši hęgt aš fękka alidżrum sem mannskepnan nęrist į og minnka enn meira losun CO2.
Er ekki ašal vandamįl jaršarbśa offjölgun žeirra sem kallast menn?
Ķ fręšigreinum er skrįšar hafa veriš um upphaf lķfs į jöršinni er getiš um tilurš einfrumunga sem fyrsta lķfsformiš. Lifšu žessir einfrumungar į žeim efnum sem fundust į jöršinni og gįtu nęrt žį. Žegar žau efni voru uppétin fóru einfrumungarnir aš éta hvorir ašra til aš halda lķfi. Eru mannskepnurnar ekki aš nįlgast žaš tķmabil aš žeir fari aš éta hvorir ašra til aš halda lķfi?
Eru nišurstöšur svokallašra vķsindarannsókna, og varša breytingar ķ lofthjśp jaršar af mannavöldum, ekki byggšar į vafasömum eša röngum forsendum og mįlefni žetta notaš af stjórnvöldum til aš leggja nżjan skatt į žegnana?
Reykjavķk 17. jślķ 2019
Kristjįn S. Gušmundsson
fv. skipstjóri
Bęta viš athugasemd [Innskrįning]
Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.