Ķslenska eša afbökuš ķslenska

   Ķslendingar hafa veriš stoltir af mįli sķnu sem žeir segja aš sé nęrri žvķ aš vera óspjallaš ķ žśsund įr. Žaš veršur žvķ aš teljast afturför žegar slęmar ambögur birtast ķ ritušu mįli og afbaka merkingu mįlsins. Fariš er aš fjalla um skyldur og gjöršir daušra hluta eins og um skynsemisverur sé aš ręša.  Eitt ritverk LEIŠARSTJÓRNUN SKIPA hefur séš dagsins ljós žar sem daušir hlutir gera eitt og annaš og daušir hlutir eiga (er skylt samkvęmt texta) aš framkvęma eitt og annaš.

Nokkur dęmi skulu tekin meš er sżna oršaval:

..... skip sem sigla įn heimildar.......... 

žarna eiga öll skip aš sigla meš gętni...........

sem męlt er meš aš skip sigli...........

eru skip bešin um aš gęta sérstaklega aš žvķ aš sigla ekki į hvali...........

eru skip sérstaklega minnt į aš fylgja ......

Skip sem taka lóšs eru minnt į aš gera žaš meš nęgjanlegum fyrirvara.

Tilkynningar skipa sem skylt er aš tilkynna um feršir sķnar.

Eins og ofanritašar tilvitnanir bera meš sér įsamt fleiri ambögum ķ ritverkinu bera žęr vott um rżran mįlskilning.

Gera mį rįš fyrir aš lesendur hefšu ekki sętt sig viš aš ķ texta kęmi fram aš:

strętisvagninn ók yfir gatnamótin og lenti ķ įrekstri. --

eša

hesturinn reiš yfir įna.

haglabyssan skaut manninn.

Hugsanlega er rithöfundurinn kominn nokkra įratugi į undan sinni samtķš žegar skipum veršur siglt įn žess aš stjórnendur verši um borš heldur verši stašsettir į landi og stjórni meš tölvubśnaši.

Mį hugsa sér aš um borš ķ skipinu verši komnir tölvustżršir hįlfhugsušir og hinn aumi homo sapiens verši į atvinnuleysisbótum heima hjį sér.

Žaš sem vekur mesta undrun viš lestur ritverksins er aš žaš finnast ein og ein setning žar sem gefiš er ķ skyn aš skipstjórnarmenn séu einhversstašar ķ felum.

Sem dęmi um žetta eru:

Męlt er meš žvķ aš skipstjórnarmenn allra kaupskipa...

Skipatjórum er skylt aš fylgja žeim reglum sem IMO hefur samžykkt.........  

Ekki veršur komist hjį aš benda į undarlega framsetningu mįls. Eftirfarandi setning er ill eša óskiljanleg: "Skip sem taka lóšs eru minnt į aš gera žaš meš nęgjanlegum fyrirvara". Spyrja mį hvort meiningin sé meš žessu oršalagi aš taka eigi leišsögumann um borš įšur en hann kemur aš skipshliš eša um borš. Ķ fyrsta lagi veršur leišsögumašur ekki tekinn um borš fyrr en hann kemur aš skipi hvort sem žaš er meš bįt eša žyrlu. Žvķ veršur žessi framsetning óskiljanleg og lżsir ókunnugleika viš žį athöfn sem į sér staš žegar leišsögumašur kemur um borš.   Skipstjórnarmašur stjórnar žvķ ekki hvenęr leišsögumašur kemur aš skipi til aš komast um borš heldur eru žaš žeir sem stjórna į landi og senda leišsögumanninn śt aš skipi.

Raušur žrįšur ķ bókinni er aš sett er samasem (=) į milli oršanna hraši og ferš. Žeir sem eitthvaš hafa hugsaš śt ķ merkingu oršanna sjį aš śtilokaš er aš setja žessi orš aš jöfnu.  Oršiš  "ferš" tįknar ekki hraša heldur óskilgreinda tilfęrslu hvers sem er eins og fram kemur ķ orši  eins og  --- feršahraši.  Er hęgt aš segja "feršaferš"?   Ķ oršasambandinu "umferš skipa" er ekki hęgt aš umsnśa ķ "umhraši skipa". Oršiš "umferšastraumur" getur illa oršiš aš "umhrašastraumur". Oršasambandiš "ég er į feršinni" veršur all sérkennilegt sem "ég er į hrašinni". Hvernig hljómar oršasambandiš "hann er į ferš" žegar žvķ er snśiš yfir ķ " hann er į hraša".

Eftirfarandi orš hafa mismunandi merkingar. Hęttuhraši -- Hęttuferš.     Oršiš "ferš" merkir tilfęrsla frį A til B eša hvers annars stašar en hefur ekkert aš segja til um hraša.  

  1.  Hvaš oršasambandiš "samsettur stórbaugur" merkir hefur ekki fengist skżrt.  Oršasambandiš "samsettum stórbaugum" į bls. 92 er illskiljanlegt eins og žaš er framsett. Ef įtt er viš aš tiltekin siglingaleiš sé farin eftir tveimur stórbaugum žar sem fyrst er siglt frį punkti nr.  eitt til punkts nr. tvö og frį punkti nr. tvö ķ punkt nr. žrjś eftir nżjum stórbaug veršur mįliš skiljanlegt. Žetta er gert žegar ekki er hęgt vegna hindrana aš fara stórbaug frį punkti  eitt ķ punkt nr. žrjś. Žetta verša alltaf tveir sjįlfstęšir stórbaugar og erfitt aš sjį aš hęgt sé aš hafa stórbaug ķ mörgum pörtum eša sem samsettan stórbaug. All undarlegt myndi žaš sżnast ef baugar ķ hugsušu bauganeti jaršarinnar yršu settir saman śr mörgum baugum. 
  2.  Ein illskiljanleg ambaga er: ( bls.  092) "Įšur en tękiš er gangsett er nįkvęmni žess sannreynd".  Hvernig er hęgt aš sannreyna nįkvęmni tękis įšur en tękiš er gangsett?   Žessi framsögn er illskiljanleg žar sem veriš er aš vitna ķ WGS 84 (World Geodetic System) sem samkvęmt umsögn fręšimanna er ekki um tęki aš ręša sem žarf aš gangsetja. Aš auki er ógerningur aš sannreyna nįkvęmni tękis sem žarf aš gangsetja fyrr en žaš er komiš ķ gang. 
  3. Hvaš meint er meš eftirfarandi er óljóst.  ( bls. 264) "Vęgisarmur ķ žyngdarpunkti skips". Er erfitt aš sjį hve virkur sį vęgisarmur yrši. Ef vęgisarmurinn vęri frį umręddum punkti er kominn męlanlegur vęgisarmur.   
  4. Ein illskiljanleg framkvęmd. "Aš taka stašarįkvaršanir".  Stašarįkvöršun er ekki tekin heldur er hśn gerš. Hvar į siglingafręšingurinn aš taka slķka įkvöršun. Ofan śr hillu eša śr vasa sķnum. Stašarįkvöršun er gerš samkvęmt athugunum og śtreikningum. Hśn er ekki til uppi ķ hillu.  Ef skošuš er setningin:  Ég įkvarša stašsetningu skipsins į ??°??“N og ??°??“V samkvęmt athugunum. Ég tók įkvöršun um aš gera stašarįkvöršun į sólarhįdegi. Ég get ekki tekiš hana (stašarįkvöršunina) af neinum eša frį neinum og sķst af öllu śr skśffu eša śr hillu. 
  5. Nżyrši höfundar į einum žörfum hlut um borš ķ sumum skipum er "žilfarstrappa" og "boršstokkstrappa". Žessi nżyrši eru greinilegt merki um aš höfundur hefur aldrei umgengist žann hlut sem sennilega er įtt viš. Er sennilegt aš höfundur meini žaš sem ķ meira en hundraš įr hefur veriš kallaš lunningstrappa. Er žaš fęranlegur stigi eša trappa frį žilfari og upp į lunningu (hįstokk) žar sem ekki er um opnanlegt hliš (port) ķ lunningunni aš ręša. Er žessi trappa notuš til aš komast ķ og śr landgang sem hafšur er frį lunningunni og  ķ land svo og ef komast žarf ķ eša śr kašalstiga (lóšsstiga) sem er į sķšu skipsins. Vęri ęskileg aš hann skżrši merkingu nżju oršanna. Er žetta eitt af mislukkušum nżyršasmķšum er fram koma ķ bókinni.  (bls. 196 og 234) Veršur žaš aš teljast all bagalegt žegar fręšimenn reyna aš skrifa kennslubękur fyrir sjómenn en hafa takmarkaša žekkingu į greininni og gera tilraunir meš nżyršasmķši sem enda meš slķkum ósköpum eins og fram kemur ķ umręddri bók. 
  6. Misskilningur į starfi leišsögumanns /hafnsögumanns. Eftirfarandi er tekiš śr bókinni: "... tekur til viš störf sķn og leišsögn". bls 196.  Störf leišsögu- /hafnsögumanns um borš ķ skipi felast ašeins ķ aš annast leišsögn. Önnur störf eru ekki unnin af leišsögumanni /hafnsögumanni. 
  7. Er til skżring į žessari framsetningu?   "Žvermįl gagnstęšrar stefnu". Žetta er eitt af nżjum hugtökum sem fram koma ķ bókinni. Hvergi er hęgt aš finna žvermįl stefnu og žvķ sķšur gagnstęšrar stefnu. 
  8. Į blašsķšu 201 er sett fram nżstįrleg kenning. Oršrétt er hśn į žessa leiš  "Skipstjóri lįtinn vita hvenęr lķklegt sé aš akkeri verši lįtiš falla".  Oršalag žetta bendir til žess aš skipstjórinn hafi veriš sviptur völdum. Uppreisn um borš. Ķ gegnum aldir hefur žaš veriš skipstjórinn sem įkvešur hvar og hvenęr akkeri er lįtiš falla en hann taki ekki viš fyrirmęlum einhvers annars skipverja. 
  9. Önnur sérkennileg oršsending er į sömu blašsķšu en hśn er eftirfarandi. "Akkeri slakaš ķ akkeriskluss". Žrįtt fyrir fyrirspurnir mešal skipstjórnarmanna hvaša merkingu eigi aš leggja ķ žetta hefur ekki tekist aš finna skżringu. Žvķ veršur žetta aš teljast nżjung ķ framkvęmdum um borš ķ skipi. 
  10.  Undarleg framsetning er į bls. 286. Žar stendur:  ... "og hętt sé viš aš skipinu getiš snśiš".  Allt bendir til aš žarna hafi veriš fljótaskrift į framsetningu mįls.  
  11. Eitt atriši ķ bókinni vekur athygli. Er žar um aš ręša Stórabeltisbrśna į bls. 144-147. Myndirnar į bls 144 eru sagšar af Austurbrś og Vesturbrś  en eru ķ raun sama brśin og sama myndin aš mestu leyti. Hvar brśarstólparnir eru sem getiš er um į bls. 147 er erfitt aš įtta sig į.  
  12. Oršiš "lokahöfn" į bls. 115 er erfitt aš skilja.  Allar hafnir fyrir skip ķ fullum rekstri eru viškomuhafnir. Lokahöfn er höfn sem skipi er siglt til ef žaš er lagt upp ķ lengri tķma eša žaš selt til nišurrifs.  
  13. Nešst į bls. 217 er meinleg villa ķ texta og erfitt er aš rįša ķ gįtuna sem opnast. 
  14. Į bls. 225 er mįlsgrein sem er erfitt aš skilja. Hefst į: Kröfur til bjarghringja........ 
  15. Nešst į bls. 255 og efst į 256 er slęmur feill ķ framsetningu og gerir textann óskiljanlegan.
  16. Efst į bls. 355 er texti sem ekki hefur tekist aš fį lausn į hvaš merki eša hann standi fyrir. 
  17. Leišinlegur fingurbrjótur er į blašsķšu 224. Žar stendur.   „Til vinstri er bjarghringur meš sjįlflżsandi ljósi...".  Hvaš höfundur į viš meš žessu er ekki ljóst en śtlit fyrir meinlegan fingurbrjót. 
  18. Lišur 6 į bls. 237 veršur aš teljast einstakur. Žar stendur: „Ķ brśnni sé hafnsögumanni ętlašur stašur žar sem hann telur įkjósanlegt aš vera viš leišsögn sķna og hafnsögu". Framsetning žessi er óbein yfirlżsing um aš viškomandi hafi aldrei stjórnaš skipi eša notiš leišsagnar hafnsögu- eša leišsögumanns. Hafnsögu- eša leišsögumašur er ekki stašbundinn į įkvešnum staš į stjórnpalli skips. Sį sem annast leišsögn skips žarf allan stjórnpallinn og óhindraša tilfęrslu sķna boršstokka ķ milli ef žörf er į. Žvķ er žessi grein markleysa. 
  19. Lišur 9 į bls. 238 lżsir sambęrilegri vanžekkingu og lišur 19 hér į undan. Framsetning žessi er yfirlżsing um aš stilling ratsjįr hjį skipstjórnarmönnum viš siglingu skipsins sé ekki rétt. Er žarna önnur vķsbending um aš viškomandi hafi aldrei stjórnaš skipi og notiš leišsagnar. Stillingu ratsjįr er breytt eftir hver žörf er fyrir notkun hennar į hverjum tķma og er breytileg sś žörf eftir žvķ hvaša hafsvęši er um aš ręša. Skali ratsjįrmyndar er hafšur eftir žörfum į hverjum tķma og er stilltur į augnabliki. Notkun leišsögumanna į ratsjį er lķtil sem engin į mešan skyggni er fullnęgjandi. Sé skyggni slęmt og leišsögumašur notar ratsjį, hafa žeir flestir fulla žekkingu į aš stilla tękiš eftir eigin žörfum og ósk. Sé žörf į upplżsingum fyrir leišsögumann um stillingu tękisins sem hann ekki žekkir stendur ekki į slķkum upplżsingum. Stilling ratsjįr fyrir leišsögumann įšur en hann kemur um borš er vandséš og óframkvęmanleg. Ratsjį žarf aš vera ķ gangi og ķ lagi. 
  20. Ekki er samręmi ķ oršavali eša heiti į sama hluta skips eftir žvķ hvar ķ bókin er. Er getiš um bógskrśfu, bógskrśfu aš framan og aftan, skutskrśfu, žverskrśfu, hlišarskrśfu og stjórnboršsbógskrśfu. Žessi framsetning er svo ruglingsleg aš meš ólķkindum er og er ljóšur į bókinni. 
  21. Oršasamandiš "8 kompįsstrika akkeriskerfi" vekur undrun margra. Hefur veriš leitaš eftir skżringu į hvaš žetta merkir en įn įrangurs og m.a. hjį Landhelgisgęslunni. Vęri ęskilegt aš höfundur gerši grein fyrir merkingu žessa oršasambands. 
  22. Leišinleg hugsunarvilla er į bls. 163. Stendur "skipiš sem įtti aš vķkja gerir žaš ekki". Žarna er leišinleg villa ķ beygingu sagnar. Į aš vera --   į aš vķkja gerir ekki višeigandi rįšstafanir.  Žaš er of seint aš tala um ašgerš sem įtti aš framkvęma viš stjórntök eftir įreksturinn.  
  23. Vond meinloka birtist į bls.180 en žar stendur--- "Ķ sviga fyrir nešan stendur tala sem sżnir ķ hvaša hęš yfir sjįvarbotni borholan er"Vęri fróšlegt aš fį vitneskju um žaš hvernig borhola getur veriš ķ einhverri hęš yfir sjįvarbotni.
  24. Bls. 358. stendur "įkveša strax mišun". Er žetta oršalag all sérstakt. Mišun er aldrei įkvöršuš eša įkvešin. Hvort sem um endurvarp į ratsjį eša bein sjónlķna til hlutar er hluturinn eša endurvarpiš mišaš hver stefnan er til hlutarins samkvęmt įttavita eša hvert horniš er til hlutarinns mišaš viš langskuršarflöt skipsins. Ekki er um neina įkvöršun nema aš framkvęma žaš sem gera žarf. Žaš getur enginn įkvešiš hver veršur mišun til hlutar žaš ręšst af einfaldri ašgerš kölluš mišun.   
  25. Athyglisvert er kaflinn um leišsögumenn. Žar er getiš um aš tilkynna žurfi til stjórnstöšvar meš įkvešnum fyrirvara sem eru nokkrar klukkustundir. Sķšan er getiš um žaš, aš sé ekki tilkynnt meš notkun fjarskiptatękis um žörf į leišsögumanni, er žess getiš aš žį megi heisa aš hśni flaggiš G. Ekki er getiš um žaš aš sé ekki tilkynnt meš fjarskiptatęki, og žaš tķmanlega, žį geti oršiš töf į žvķ aš leišsögumašur komi um borš. Flaggiš G sést ef til vill ķ 1000 metra fjarlęgš en fariš fram į aš tilkynnt sé um komu žegar skip getur veriš ķ 120 sjómķlna fjarlęgš eša 6-8 klukkustundum fyrir įętlašan komutķma. 
  26. Į bls. 236 stendur. Ef siglt er meš hafnsögumann um borš er žaš venja aš hafnsögumašur sigli skipinu.   Žetta er rangt. Hafnsögumašur eša leišsögumašur er įbyrgšalaus gagnvart öllu nema aš leišbeiningar hans séu réttar. Žaš er skipstjóri og skipverjar hans sem sigla skipinu eftir leišbeiningum leišsögumanns. Viš minnsta óešlilegt frįvik ķ leišsögn ber skipstjórnarmanni aš framkvęma žaš sem hann telur réttara. 
  27. Į bls.237 eru lišir 2 og 7 um sama mįlefni. Góš vķsa aldrei of oft kvešin. 
  28.  Į bls. 237 stendur  "grķpa inn ķ til aš forša slysi".  Į aš setja slysiš ķ geymslu svo aš žaš meiši sig ekki? Viš reynum aldrei aš forša slysi til aš setja žaš inn ķ skįp en viš foršumst slys eftir bestu getu. Viš foršumst aš lenda ķ žeirri ašstöšu aš hętta geti stešjaš aš. 
  29. Į bls. 237 er lišur nr. 1 all broslegur. Žar er skipstjóra gert aš sannreyna aš mörg tęki sem hann hefur notaš viš siglinguna til stöšvar leišsögumanns séu ķ lagi. Samkvęmt bošoršinu į skipstjóri aš stöšva siglingu skipsins og gera prófun į tękjum og žar į mešal aš sannreyna aš landfestar séu enn um borš og hafi ekki veriš fleygt ķ hafiš į siglingunni svo og aš huga aš žvķ aš akkeri skipsins séu enn į bógnum og kešjurnar hafi ekki veriš seldar į leišinni yfir hafiš. 
  30. Hinir įgętu fręšimenn sem hafa sošiš saman erlendis eitthvaš af texta bókarinnar sem sķšan hefur veriš žżddur yfir į ķslenska tungu meš nöturlegum įrangri hafa ekki haft fyrir žvķ aš benda į eitt af raunverulegum vandamįlum viš siglingu skips undir leišsögn śtlendinga en žaš er vankunnįtta skipverja ķ aš stżra skipi meš handstżri. Fyrir tuttugu įrum var žaš vandamįl aš hįsetar kunnu ekki aš stżra. Hefur žaš įstand ekkert batnaš. Meš fękkun ķ įhöfn eru žaš skipstjórnarmennirnir sem ķ flestum tilvikum kunna aš stżra skipi og  ašrir ekki. 
  31. Į bls. 220 er all undarleg grein.  "Leišsaga skipa į śtleiš ķ slęmu vešri. Ķ slęmu vešri, žegar hafnsöguskip hafa leitaš vars upp eftir fljótunum er eftirtöldum skipum į śtleiš skylt aš taka lóšs frį žeim staš sem hafnsöguskip liggur ķ vari og aš žeim staš žar sem hafnsöguskipin eru vön aš liggja".   Žaš er skylda aš taka leišsögumann frį žeim staš sem skip leišsögumanna liggur inni į fljóti ķ vari og śt žangaš sem ekkert skip er og žvķ ekki hęgt aš taka į móti leišsögumanni vegna vešurs. Žaš kemur ekki fram aš skylda hafi veriš aš taka leišsögumann frį höfninni t.d. frį Hamborg til Cuxhaven žar sem skip leišsögumanna liggur ķ vari. Žaš er heldur ekki minnst į žaš hvernig leišsögumašur į aš komast frį borši eša hvort hann eigi aš sigla meš skipinu til įętlunarhafnar žess t.d. San Nicolas /Aruba ķ Karabķskahafinu. 
  32. Getiš er um eyjuna Aruba og höfnina San Nicolas bls.314 og sagt aš hśn sé ķ Indónesķu. Hefur veriš leitaš aš žessari eyju ķ Kyrrahafi og eyjaklösum Indonesķu įn įrangurs.Til er eyja meš žessu nafni og borgarnafni en hśn er ķ sunnanveršu Karabķska-hafinu skammt fyrir noršan Sušur Amerķku. 
  33. Į bls 314 er getiš um aš "Lįrétt sog (suction) er mjög gagnlegt hjįlpartęki til žess aš stżra skipi.......". Žvķ er spurt hvernig er hęgt aš tala um hjįlpartęki varšandi fyrirbęri sem mašurinn hefur enga stjórn į? Sjįvarstraumur sem setur ķ eina įtt nśna en ašra įtt seinna. Er žetta brosleg framsetning og óskiljanleg. Hęgt er aš notfęra sér sjįvarstraum ef stefna hans er žekkt į žvķ augnabliki sem hann kęmi aš gagni en tęki eša hjįlpartęki getur hann aldrei oršiš.    Ķ ljósi fullyršingar höfundar um hjįlpartęki sem hann kallar lįrétt sog er setning į bls. 315 sem er kafsigling į fullyršingunni. Žar stendur "Lįrétt sog er sterkt afl og getur byrjaš aš virka mjög hratt til stefnubreytingar į skipiš". M.ö.o. stjórnandi skipsins hefur ekkert um žaš aš segja hvenęr sogiš virkar og žvķ vandséš hvernig žaš nżtist sem hjįlpartęki. 
  34. Į bls. 191 lišur d.  "Faržegaskip sem notuš eru ķ atvinnuskyni skulu tilkynna sig į fimmtįn mķnśtna fresti".   Eru til faržegaskip sem ekki eru rekin ķ atvinnuskyni?   Hvenęr var fariš aš kalla skip faržegaskip sem ekki hafa fengiš višurkenningu sem slķk af stofnun eins og Siglingastofnun? Samkvęmt lögum eru faržegaskip skip sem hęgt er aš nota til flutninga į faržegum og hafa rżmi fyrir 12 faržega eša fleiri og hafa hlotiš višurkenningu Siglingastofnunar sem slķk og rekstrarašili žarf aš sżna fram į aš bśnašur skips uppfylli žau atriši sem krafist er. 
  35. Oršiš "śtvöršur" sem fram kemur į nokkrum stöšum ķ bókinni er eitt af nżsmķšušum oršum höfundarinns. Ekki hefur tekist aš fį skżringu į fyrir hvaš oršiš stendur eša hvort um sé aš ręša nżtt starf um borš ķ skipi. Oršiš mį skilja sem svo aš um óskilgreinda varšstöšu sé aš ręša.  
  36. Į bls. 142 lišur C er fjallaš um "landfręšileg hnit" en į bls. 137 er getiš um "baugahnit" stašarins ķ breidd og lengd.   Žvķ er spurt er til eitthvaš sem kallast sjófręšileg hnit?    Hefši ekki veriš skilmerkilegra aš geta žess aš staš skips eigi aš gefa upp samkvęmt hugsušu  bauganeti jaršar ķ lengd og breidd. 
  37. Oršasambandiš "samsett eining" bls. 127 hefur ekki veriš skilgreint. Hvaš žaš stendur fyrir er ekki ljóst. 
  38. Bls. 103 er mįlsgrein sem er illskiljanleg. Žar stendur "Landhelgi, efnahagslögsaga og landgrunn Ķslands eru skilgreind og afmörkuš 12 sjómķlur frį samskonar grunnlķnu sem er dregin į milli 38 grunnlķnustaša allt umhverfis landiš".     Efni žessarar mįlsgreinar er óskiljanlegt. Ekki hefur fengist stašfest hjį opinberum ašilum aš efnahagslögsaga og landgrunniš takmarkist viš 12 sjómķlur frį grunnlķnum.   Höfundur getur ef til vill teygt į tólf mķlunum og nįš hinni raunverulegu efnahagslögsögu.  
  39. Höfundur bókarinnar hefur gaman aš nżyršasmķšum og viršir ekki neitt sem er gamalt og gott. Eftirtalin orš hafi litiš dagsins ljós meš nżjum merkingum bls. 292, 302 og 334. legubakki ------  legubįs ------ legukantur.     Hvaš žessi orš merkja veršur höfundur aš skżra. Til er legubakki er tengist hvķluflöt öxuls. Legukantur merkir kantur hvķluflatar fyrir öxul. Oršiš legubįs getur vel įtt viš bįs ķ fjósi fyrir kś aš leggjast ķ į mešan hśn jórtrar.    Oršiš "legubakki" er nżyrši hjį höfundi. Er žetta orš afleitt nżyrši ķ ljósi žess aš legubakki er heiti į hlut ķ öxullegu og žvķ óžarfi aš klęmast į hlutunum. 
  40. Į bls. 242 er oršiš "óskgildi".  Hvers konar ósk eša gildi er žarna  um aš ręša er ekki ljóst. Į sömu blašsķšu er annaš nżyrši höfundar "stjórnįsinn". Er undarlegt hve rķk įstrķša hefur veriš hjį höfundi aš skżra hlutina aš nżju žvķ hann gefur innan sviga (kambįsinn). Viršist höfundur ósįttur viš oršiš kambįs og įkvešiš aš gefa žessum hlut vélarinnar nżtt nafn. 
  41. Eitt nżyršanna ķ bókinni į bls. 243 er oršiš  "boštilkynning".  Ekki er ljóst hvort žetta sé eitthvaš nżtt hugtak žar sem skeytt eša steypt er saman bošum og tilkynningum. Hvers konar upplżsingar žaš eru er ekki ljóst. 
  42. Į bls. 355 efst er óskiljanleg mįlsgrein. Vęri ęskilegt aš höfundur gerši grein fyrir žvķ hvert hann er aš fara meš žessari framsetningu. 
  43. Sérstök framsetning er į bls.376 nešsta mįlsgreinin.    AARPA- tękiš fęr upplżsingar um endurvörp frį: ratsjį, gżróįttavita (GPS-įttavita) og vegmęli (loggi).  Leitaš hefur veriš eftir upplżsingum um žaš hvernig ARPA-tęki fęr upplżsingar um endurvarp frį vegmęli og gżróįttavita (GPS-įttavita) en įn įrangurs. Allar lķkur benda til žess aš žarna  hafi veriš blandaš saman žįttum į mišur góšan hįtt. Lķkur benda til aš žarna eigi aš standa aš ARPA-tękiš fįi upplżsingar frį ratsjį um endurvarp auk upplżsinga um stefnu skips og siglda vegalengd. Śt frį žessum upplżsingum getur tękiš reiknaš śt żmsa žętti sem stjórnandi žess įkvešur. Hvaš meiningin er  meš aš blanda saman gżróįttavita og žaš sem kallast GPS-įttaviti (tęki sem ekki er beint įttaviti en tękiš vinnur į hugsušu bauganeti jaršar (Global Position)) hefur ekki fengist skżring į. 
  44.  Skżringar į bls 265 um stżri eru all sérkennilegar og ekki alveg ķ takt viš raunveruleikann. Svo viršist sem höfundur hafi ekki gert sér grein fyrir hvaš sé hęll į skipi. Žaš var kallaš hęll fyrr į įrum žegar biti ķ framhaldi af kjöl skipsins nįši aftur undir stżrisblašiš og žar var gróp sem tappi nešst į stżrisblašinu sat ķ. Stżriš hvķldi aš hluta til eša aš öllu leyti į hęlnum. Lama-festingin į stżrisblaši sem sżnd er į mynd  er frįgangur sem žekktist fram aš seinni heimsstyrjöldinni. Eitt og eitt skip sjįst enn meš slķkan bśnaš s.s. rśssneska skólaskipiš SEDOV sem smķšaš var 1921.   
  45. Leišinleg ritvilla er ķ annarri mįlsgrein į bls . 381. Er mįlsgrein žessi óskiljanleg. 
  46. Bls. 358 fer ekki varhluta af nżyršasmķši höfundar. Žar birtist oršiš "sjónskķfa" ķ allri sinni eymd og oršiš ratsjį tengt viš žaš. Žarna į höfundur viš myndlampa ratsjįr. Frį žvķ ratsjį kom fyrir augu almennra skipstjórnarmanna (var įšur hernašartęki) hefur veriš talaš um myndlampa rįtsjįr eša um ratsjįrmynd žegar tękiš er ķ gangi og eitthvaš sést į lampanum. Ķ žessari mįlsgrein er all sérstakt oršalag žegar fram kemur "aš įkveša strax mišun". Mišun er aldrei įkvešin heldur er mišun framkvęmd. Hluturinn sem sést eša depill sem fram kemur į ratsjįrmynd er mišašur og žarf enga įkvöršun ašra en til aš framkvęma žaš sem gera žarf. Mišun mį ekki vera nein įgiskun eša óskhyggja eins og žaš aš įkveša eitthvaš nema aš framkvęma žaš sem žarf aš gera. 
  47. All sérkennileg framsetning er į bls. 254 en žar stendur: "žar sem heildarmótstaša skips (bylgjumótstašan) er ķ beinu hlutfalli viš kvašrat hrašans  ............". Žarna getur ekki veriš įtt viš mótstöšu skipsins žar sem mótstašan er ķ sjónum vegna framskrišs skipsins. Skipinu er siglt. Mótstašan hlżtur aš beinast aš skipinu en ekki aš skipiš sé mótstašan. Hvar žessi bylgja er sem įtt er viš og hvernig bylgjumótstaša veršur til vęri ęskilegt aš gefin yrši skżring į. Sum skip (sįra fį) hlaša upp sjó fyrir framan sig viš framdrįtt en erfitt aš kalla žaš bylgju. Hin svokallaša bógalda er sjór sem skipiš ryšur frį sér til hlišar viš skipiš viš framdrįttinn.  Žarna er eitt nżyršiš enn ķ ritverkinu og er mišur aš žörf sé į nżjum oršum fyrir hugtak sem er hugarfóstur. Mótstaša sjįvar viš framskriš skipsins er žaš sem veldur minnkun hraša žegar vélarafl er minnkaš eša stöšvaš og ekki um neina bylgjuhreyfingu aš ręša.  
  48. Ein nżyršasmķši höfundar er oršiš "frumhöfn". Samkvęmt mešfylgjandi texta ķ bókinni er žar um aš ręša žaš sem kallaš hefur veriš į ķslensku ķ um 100 įr,  eša "ašalhöfn". Er žar įtt viš valdar hafnir til višmišunar į flóštķma annarra hafna sem ekki eru ašalhafnir. Į Ķslandi hafa löngum  veriš 4 ašalhafnir sem flóšmęlingar hafa veriš mišašar viš og hefur nafngiftin ašalhöfn gefist vel. Žar af leišandi veršur aš telja nżyršasmķši höfundar sem įstrķšu nema um vanžekkingu sé aš ręša eša mislukkaša žżšingu śr erlendu tungumįli. 
  49. Į bls. 274 er getiš um aš "eftir žvķ sem aftar dregur eru žrżstilķnur lóšréttari į skipshlišina". Er žarna um aš ręša mjög slęma meinloku į mįlfręšiskilningi. Žarna hefši įtt aš standa aš žrżstilķnur nįlgušust aš vera žvert į sķšu skipsins eftir žvķ sem aftar dregur. Žarna getur aldrei veriš neitt lóšréttara nema mašur haldi bókinni nįlęgt lóšréttu. 
  50. Veršur öšrum fališ aš fyrirgefa höfundi slęma oršasmķši og mislukkašar skżringar žegar sérfręšingar stjórnvalda hafa ekki meiri žekkingu į žvķ sem žeir taka aš sér aš vinna en fram kemur ķ reglum nr. 524/2008. Reglur žessar eru birtar ķ bókinni. Žar stendur:  "Flutningur ķ bślka er flutningur į efni ķ lausu formi ķ farmgeymum skipa".
  51. Er žaš ömurlegt žegar sérfręšingar taka aš sér verkefni sem žeir hafa ekki žekkingu til.   Oršiš farmgeymir stendur fyrir rżmi um borš ķ skipi sem eingöngu er ętlaš til flutnings į fljótandi farmi. Eru geršar sérstakar kröfur af hendi flokkunarfélaga varšandi farmgeyma.
    Rżmi ķ öšrum skipum sem ętluš eru til flutnings į žurrefni og vörum ķ neysluvöruumbśšum hefur ķ hundruš įra veriš kallaš farmrśm, farmrżmi eša lest.
  52. Geršur er skarpur greinarmunur į farmgeymi og farmrśmi/lest.
    Fyrir žį sem ekki vita žaš žį eru til  ķ skipum rżmi sem kallast :
    farmgeymir /farmtankur /farmrżmi fyrir fljótandi farm (farm ķ vökvaformi).
    farmrżmi eša farmrśm öšru nafni lest fyrir allan annan varning en fljótandi farm.

    Farmrśm fyrir heilu farmana af sama efni oft kallaš bulk eša varningur sem er pakkašur ķ smįar einingar kallaš į ensku general cargo.
    Oršiš farmrżmi hefur veriš notaš yfir allt rżmi fyrir vöruflutninga įn skilgreininga į hvort um vęri aš ręša rżmi ķ farmgeymi, farmrśmi/lest eša į žilfari.
    Farmgeymir hefur aldrei veriš talinn lest ķ skipi.           Farrżmi eša faržegarżmi sem er rżmi fyrir faržega ķ skipum sem uppfylla skilyrši til faržegaflutninga hvaš varšar smķši og bśnaš.
    Samkvęmt lögum eru skip kölluš faržegaskip ef rżmi er fyrir tólf faržega eša fleiri og kröfur opinberra ašila séu uppfylltar.

    Hvort kalla eigi rżmi ofar vešuržilfari, žar sem oft er fluttur varningur sem kallašur er žilfarsfarmur (deck cargo), rżmi ķ skipi eša rżmi į skipi hafa menn frjįlst val.

    Eru žetta einu rżmin ķ skipi sem notuš eru til flutninga gegn gjaldi.
  53. Annaš bull orš nżyršasmiša rįšuneytisins er oršiš "skipaafdrep".    Ķ įrhundruš hefur oršiš  -  var - veriš notaš meš góšum įrangri og oršasambandiš "aš leita vars" hefur gengiš skašlaust. Nś skal samkvęmt reglugerš settri af stjórnvöldum slķk ašgerš "aš leita vars" kallast "skipaafdrep". Smķši žessa oršs lżsir mikilli vanžekkingu oršasmišanna.  Žvķ mišur eru ofanskrįšir agnśar slķkur ljóšur į bókinni aš undrun sętir og hér ekki tęmandi upptalning į ambögum.
  54. Į bls 264 stendur  “meš stżrisvęginu er įtt viš vęgi žeirra krafta sem virka į stżriš meš vęgisarmi ķ žyngdarpunkti skipsins G.” Žessi framsetning virkar undarlega žegar talinn snśnings įs viš stefnubreytingu skips er sagšur ver u.ž.b. 1/3 af lengd skipsins fyrir aftan lóšrétta stefnislķnu. Er snśningspunkturinn algjörlega óhįšur žyngdarpunkti skipsins. Samkvęmt žvķ sem fram kemur er stżrisvęgiš (eša vęgisarmur stżrisins), skert um hįtt ķ 20%. 
  55. Į bls. 314 og 356 er eitt af nżyršum höfundar sem hann kallar “skuthallt”, skuthallt bakborša og skuthallt stjórnborša. Hefur veriš leitaš eftir skżringum hjį all mörgum skipstjórnarmönnum um merkingu žessara framsetninga. Enginn hefur kannast viš žetta oršalag. Veršur žetta žvķ aš falla undir nżyršasmķši höfundar.  
  56. Blašsķša 378 fer ekki varhluta af nżrri framsetningu atriša er varša siglingafręši en žar stendur  “Stafnlķnan beint upp”. Žaš hefur ekki enn žį veriš talaš um aš siglingu skips sé beint upp į viš eins og geimskoti. Hvort žaš sé framtķšar siglingamįti aš fara beint upp er ekki hęgt aš segja til um į žessari stundu.Į žessari sķšu er einnig fjallaš um “Noršur upp” og “Stefnan upp” svo aš engu lķkara er en höfundur sé į leiš til himna. Höfundur er svo fastur ķ slęmri žżšingu žvķ endurtekningar į himnaförinni heldur įfram į bls. 379. Žar er hvert atrišiš į leiš til himna žótt viš gömlu sjómennirnir höldum okkur viš aš fara aš mestu leyti hina lįréttu leiš hafsins.

Mį bęta žvķ viš žessa grein aš reglugerš nr. 524/2008, sem er birt ķ bókinni og sett af žar til bęru stjórnvaldi, Samgöngurįšuneytinu, er meš slęma fingurbrjóta ķ oršavali. 

Kristjįn Gušmundsson fv. skipstjóri      


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband